Pyktis, nerimas, godumas sudaro tą destruktyvų foną, kuriame tarpsta onkologiniai susirgimai, organizmas praranda atsparumą infekcijoms, kyla kraujospūdis
Sveikos gyvensenos abėcėlės gydytoja pulmonologė, Sveikuolių sąjungos valdybos narė Eugenija Guogienė pradėjo mokytis ne iš gero gyvenimo. Kaip ir daugelis, tuo ji susidomėjo tik tada, kai ėmė blogai jaustis. Anksčiau varginta aukšto kraujospūdžio, kitų negalavimų moteris šiandien nevartoja jokių vaistų, tačiau jaučiasi žvali, energinga, atrodo jaunatviškai. Ir savo pacientams ji pirmiausiai stengiasi ne vaistų receptą parašyti, o mokyti keisti gyvenimo būdą.
Ir mintys turi galią
„Prisimenu, prieš keletą dešimtmečių buvo juokaujama, kad jei sulaukus 60 metų nieko neskauda, tai verta apsižiūrėti, ar dar esi gyvas. Ir tai nieko keista, nes tuomet visi valgėme daug, sočiai, kasdien – mėsos, kiaušinių, pieno produktų, riebalų. O tai neišvengiamai turėjo neigiamos įtakos sveikatai”, – sako sveikuolė.
Sveikatą puoselėti ir saugoti – paties žmogaus reikalas. Turime išmokti save pažinti, suprasti, ko mums reikia, kad gerai jaustumės.
Universalaus recepto nėra, nes kiekvienas esame individualus. Yra bendri principai, dėsniai, iš kurių turime pasirinkti tai, kad mums svarbiausia ir veiksmingiausia. Jei nelabai susigaudome, galime pasitarti su specialistais.
„Ir aš mokiausi, klydau, atradau savas tiesas”, – sako ji. O jos labai paprastos: sveikas žmogus jausis tik tuomet, kai sugebės maksimaliai prisitaikyti prie gamtos dėsnių. Pirmiausiai turėtume suvokti, kad ne tik mūsų žodžiai, bet ir mintys skleidžia tam tikrą energiją. Šioje srityje buvo atlikta nemažai tyrimų ir studijų, kurie patvirtino, kad mintis yra banga. Mumyse ji palieka materialų pėdsaką.
„Esame kaip radijo imtuvai – skleidžiame bangas ir jas gaudome. Ir jos neabejotinai mus veikia. Jei būsime linksmi, optimistai, kiekvienoje pabaigoje sugebėsime įžvelgti kitą pradžią, kiekvienoje nelaimėje, nesėkmėje – gėrio grūdą, visai kitaip pradėsime jaustis”, – tikina gydytoja.
Sveikuolės teigimu, neigiamos emocijos ir mintys, pyktis, nerimas, godumas sudaro tą destruktyvų foną, kuriame tarpsta onkologiniai susirgimai, organizmas praranda atsparumą infekcijoms, kyla kraujospūdis. Jei išmoksime mintis paversti pozityviomis, imsime maitintis sakingai, daug judėti, jausimės tarsi naujai gimę. Ir be jokių stebuklingų tablečių.
Gamtai būdinga įvairovė
Sveikai maitintis, gydytojos teigimu, jokiu būdu nereiškia vaikytis dietų ar prakaituojant prie treniruoklių bandyti išgauti tam tikrų matmenų kūno linijas. „Gamtoje visuomet buvo ir išliks įvairovė, bus ir plonų, ir apkūnesnių žmonių”, – aiškina ji. E.Guogienė taip pat pasisako prieš tokius kraštutinumus, kaip, pavyzdžiui, vegetarizmas. Valgyti reikia visko, tik, žinoma, neprarandant saiko. Gydymas maistu – ne mitas. Šis vaistas išties padeda įveikti daugelį ligų.
„Mes labai noriai puolame prie visokiausių naujų idėjų. Kažkada kiaušinių trynius mėtėme į šiukšlių kibirus, neva jie – cholesterolio šaltinis. Vėliau paaiškėjo, kad juose yra ir naudingų medžiagų. Kas žino, kokia dar nauja teorija bus atrasta rytoj? Pagrindinis principas, kurio siūlau laikytis – maistas turi būti kuo natūralesnis, mažiau perdirbtas”, – aiškina sveikuolė.
E.Guogienė neslepia išbandžiusi vegetarišką mitybą, kai sirgo, tačiau dabar valgo ir mėsą, paprastai paukštieną, ir žuvį. „Reikia įsiklausyti į save, tada suvoksi, be jokių tyrimų ar specialistų patarimų, kas tau tinka, o ko reikia vengti. Neseniai nuėjau į parduotuvę ir nusipirkau parūkytos šoninės. Ir ką gi, suvalgiusi tik dar sykį įsitikinau, kad kiauliena – ne man, jaučiausi labai prastai”, – pasakoja pašnekovė.
Ji stengiasi vartoti kuo daugiau grūdinių patiekalų, įvairių košių, vaisių ir daržovių. Beje, ridikėliai valgomi su visais lapais, kuriuose yra kur kas daugiau naudingų medžiagų. „Kai turguje prašau jų nenupjauti, pardavėjai klausia, gal kokį naminį gyvūnėlį šersiu. Išpučia akis, kai pasakau, kad pati valgysiu”, – nusikvatoja moteris.
Anksčiau ji pievose rinkdavo įvairias žoleles, kiaulpienes, builius, tačiau gyvenant didmiestyje tai gana sudėtinga, todėl dabar juos pakeičia kokybiškais maisto papildais. Pasak E.Guogienės, tikrai efektyvių mūsų rinką užplūdusioje papildų jūroje yra vos keletas. Tiesa, jie brangūs. Tačiau susirgus vaistams teks išleisti dar daugiau, ramina pati save, kad nebūtų gaila ištuštėjusios piniginės.
Ant sveikuolės stalo virtuvėje – dubenėlis pakepintų saulėgrąžų: sveika, kaip ir kitos sėklos. Sumalusi jomis gardina košes, salotas. Kitame dubenėlyje – razinos. Ant palangės stovi butelis alyvuogių aliejaus, stiklainėlis medaus, nes cukraus šiuose namuose nevartojama. „O šiek tiek druskos pravers, yra joje ir naudingų medžiagų, ne šiaip sau ji kažkada atstojo pinigus”, – pataria.
Tiki judėjimo galia
E.Guogienė 13 metų maudėsi šaltame vandenyje, netoli namų esančiame ežerėlyje, kartu su kitais sveikuoliais žiemą nerdavo į Baltijos jūrą: „Neįmanoma apsakyti jausmo, kuris apima išlipus iš eketės. Toks nepaprastas lengvumas, energijos antplūdis, tik reikia nugalėti save ir įlįsti į šaltą vandenį. Paskui trauks tarsi magnetas. Sunku ramiai pro užšalusį ežerą praeiti”.
Tačiau ši procedūra tinka tikrai ne visiems ir ne visada. Kitam gal kur kas labiau tiks bėgimas, slidinėjimas ar plaukimas. Taip pat važiavimas dviračiu, tik retas tai daro teisingai, be reikalo įtempia pečių raumenis. Arba, pavyzdžiui, joga. Atsisakiusi šalto vandens procedūrų gydytoja įsitraukė į jogą. Ji ypač tinka turintiems neurologinių sutrikimų, kankinamiems nemigos, streso.
Tik joga jogai nelygi. Juo toliau, juo labiau komercinė ji tampa, toldama nuo tikrosios prasmės. Juk tai – toli gražu ne vien fiziniai pratimai, bet ir meditacija, kurios gydančios galios mes dar nesugebame įvertinti. O juk kaip tik meditacija, pabuvimas ir pasikalbėjimas su savimi leis į save įsiklausyti, suvokti, ką reikia keisti.
Retkarčiais gydytoja lankosi baseine, sporto klubuose. Vanduo veikia teigiamai, ramina, tačiau per odą kūnas pasisavina ir įvairius chemikalus, kuriais valomas baseinų vanduo, dėl to šio malonumo reikėtų nepadauginti. Be to, kenčia oda. Prisiekusi sveikuolė vis dar aktyviai dalyvauja Lietuvos sveikuolių sąjungos veikloje.
„Visi, kurie susidomi sveiku gyvenimo būdu ir ima jį propaguoti, pasikeičia neatpažįstamai, nes jo esmė – ne vien sveika mityba ir judėjimas, bet ir tam tikra gyvenimo filosofija. Ir dabar, kai susitinki kokį sveikuolį, jauti, kad visi yra dideli optimistai. Jei ir užgriūva kokios bėdos, žino, kad gyvenimas – kaip zebro juostos: šalia baltos visuomet yra juoda, o po jos – bus vėl balta”, – dėsto moteris.
Ji jau tris dešimtis metų nėra sirgusi gripu, nors niekada nesiskiepija. Pasitaiko, keliskart per metus nosis pavarva ar sukarščiuoja kartą per trejus, bet šiuos negalavimus įveikia be jokių vaistų. Kraujospūdis – idealus. „Ir savo vyrą po dviejų infarktų ant kojų pastačiau pasitelkusi savo žinias apie sveiką gyvenseną”, – didžiuojasi gydytoja.