„Tu turėsi broliuką…”

Džiaugsmingai pranešus apie savo nėštumą, nežinote kaip apie tai pasakyti savo vyresnėliui? Nesijaudinkite, taip būna gana dažniems tėveliams. Tačiau apsimesti, kad problemos nėra, taip pat neverta.

Jei jūsų vaikutis dar labai mažas, jums neverta skubėti atskleisti jam savosios paslapties. Reikalas tame, kad jei jis sužinos apie jūsų nėštumą vos ne nuo pirmųjų savaičių, jam bus labai sunku laukti broliuko ar sesutės, juk maži vaikai neturi puikios laiko nuovokos. Būtent dėl to specialistai pataria atidėti šį momentą kuo ilgiau – pavyzdžiui, iki tol, kai nėštumas bus akivaizdžiai matomas. Ir tam, kad vaikutis neklausinėtų kas minutę, kada gi jis turės broliuką ar sesutę, iškarto aiškiai pasakykite, kada gims kūdikis, ir susiekite šią datą su kokiu nors vyresnėliui gerai žinomu įvykiu.

Jei jūsų pirmagimis jau pats viską supranta, nėra reikalo slėpti nuo jo jūsų prastos savijautos ir kas kiek laiko jus užpuolantį pykinimą. Geriau apie viską papasakoti iš karto, bent jau dėl to, kad vaikas nepradėtų nerimauti dėl mamos sveikatos. Jei nėštumas sklandus, apie jį galima pranešti ketvirtame mėnesyje, kai dingsta savaiminio persileidimo grėsmė.

Kai tik pasakysite savo vyresnėliui apie jūsų šeimoje gimsiantį naujagimį, kuo dažniau su juo apie tai kalbėkitės. Pateikite pažįstamų šeimų pavyzdžių, kur jau yra mažasis broliukas arba sesutė. Netgi galite papasakoti apie tai, kaip atsiranda vaikai, tačiau nereikia ir perlenkti lazdos bei užlieti vaiką informacijos apie žmogaus fiziologiją lavina.

Pabandykite užsiimti specialia gimnastika, parengiančia gimdymui, kartu su vaiku. Visų pirma, jis žinos, kad šie pratimai žymiai pagerina jūsų savijautą, antra, tai bus naudinga jam pačiam. Eidami pasivaikščioti, atkreipkite savo vaiko dėmesį į kūdikius – į tai, kokie jie mažučiai ir kiek daug jie dar nemoka ar negali padaryti patys.

Jei nusprendėte įrengti būsimojo kūdikio kambarį, būtinai tarkitės su vyresniuoju dėl visko – apmušalų spalvos, apstatymo, apdailos… Tegul jis bus šalia, kai pirksite daiktelius naujagimiui (tuo pačiu galite jam pasiūlyti išrinkti dovanėlę nuo savęs), o taip pat kai krausitės daiktus į ligoninę. Tuo pačiu jūsų vyresnėlis nesijaus lyg būtų nustumtas į antrą planą, vadinasi, nepavyduliaus mažyliui ir nepaprašys jo nešti atgal į ligoninę (tokių atvejų taip pat būna).

Jums dar liko laiko, kad padėtumėte vaikui pasijusti suaugusiu. Todėl leiskite jam pačiam tvarkytis su jo lygio užduotimis, kurias galite pati sukurti. Pavyzdžiui, pasivaikščioti su mama, apkloti ją užklotu, kai ji miega, atnešti jai atsigerti vandenuko, įjungti muziką ar panašiai.

Grįžę iš ligoninės būtinai atšvęskite kūdikio gimimą, tačiau nepamirškite ir dovanėlės vyresnėliui. O kad atsiradus bejėgiui ir nuolat verkiančiam, reikalaujančiam suaugusiųjų dėmesio naujagimiui jūsų vyresnėlis nepasijustų pašalinis, leiskite jam (be abejo, jums stebint) prižiūrėti mažąjį. Sudominkite pirmagimį mažiuko maudynėmis arba perrengimu. Pavyzdžiui, kuo dažniau prašykite savo pagalbininko pakeisti mažyliui sauskelnes ar vystyklus, padainuoti jam lopšinę arba pajuokinti.

Tačiau būkite pasirengę ir tam, kad jūsų vyresnėlis gali visai nenorėti prižiūrėti kūdikio. Tokiu atveju nereikalaukite to primygtinai ir neverskite daryti per prievartą. Būkite taktiški, gali būti, kad toks elgesys susijęs su tuo, jog anksčiau visi rūpinosi tik juo, o dabar staiga reikia rūpintis tuo amžinai verkiančiu žmogiuku.

Būkite pasirengę ir šiek tiek agresyviam vyresnėlio nusiteikimui tiek jūsų, tiek naujagimio atžvilgiu. Pirmagimis, jūsų akimis žiūrint, gali netikėtai pradėti keistai elgtis – prašyti žinduko, buteliuko, pamaitinti jį krūtimi, šlapintis į kelnytes. Tokiu elgesiu vaikutis gali rodyti tėvų (o svarbiausia – mamos) dėmesio stoką.

Dėl to jo nebarkite ir pasistenkite, kad ir kaip sunku tai būtų, rasti laiko pabendrauti su savo pirmagimiu. Pavyzdžiui, maitindama savo mažylį, žiūrėkite su vyresnėliu filmukus, pakalbėkite arba pažaiskite su juo, paguldę miegoti savo mažąjį. Jokiu būdu neignoruokite bet kokių vyresnėlio pastebėjimų arba prašymų, būtinai į juos atsakykite. O kalbėdami apie tai, koks naujagimis mažas ir bejėgis, atkreipkite vaiko dėmesį į tai, kad jis priešingai – jau daug ką gali pasidaryti pats. Ir į tai, kaip jums būtų sunku be jo…

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vaikai su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.