Plaučių ligomis sergančių ligonių gydytojams tenka malšinti ir socialinius visuomenės skaudulius
Tuberkuliozės gydymas panašus į beviltišką karą: daugelis ligonių nesirūpina savimi, aplinkiniais ir vis sugrįžta į ligoninę atsinaujinus daug sunkiau bei brangiau išgydomai ligai. Be to, Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninės darbuotojai neretai priversti tramdyti įsisiautėjusius pacientus, rūpintis jų dingusiais dokumentais, ne vienas ligonis – iš gatvės atvežtas benamis, kuriems gana dažnai diagnozuojama ši oro lašeliniu būdu plintanti liga.
Ne visiems sveikata yra turtas
„Man čia labai gerai: skaniai pamaitina, šilta, yra stogas virš galvos, – kalbėjo vienas Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninės pacientas. – O išėjus vėl laukia šiluminės trasos”. Tokių ligonių, kuriems liga leidžia bent laikinai pagyventi normaliomis sąlygomis, čia nemažai.
Nenuostabu, kad vos išėję iš ligoninės jie visiškai nesuinteresuoti tęsti gydymą savarankiškai.
Pusė visų Romainių tuberkuliozės ligoninėje gydomų sunkiai sergančių ligonių – asocialūs, grįžę iš kalėjimų, neturintys darbo ir nuolatinės gyvenamosios vietos žmonės. „Net ir tvarkingi žmonės nuliūsta, kai sužino, kad pasveikę jau negaus antro lygio neįgalumo, nes yra bedarbiai, tad ką bekalbėti apie dar gilesnį dugną pasiekusius žmones”, – aiškino ligoninės direktorius Algimantas Tarūta. Pasak jo, valstybė turėtų galvoti apie socialinę tokių ligonių reabilitaciją baigus gydymą.
Stikliukas svarbiau nei vaistai
Ligoninės personalo darbuotojai kalbėjo, kad ligoniai randa kelių atsinešti į palatas alkoholio. „Išeiti į lauką jiems neuždrausta, o čia aplinkui yra kur gauti pilstuko mineralinio vandens buteliuose”, – neneigė šio fakto ir ligoninės vadovas.
Tokie pacientai, žinodami, kad vaistai ir alkoholis kepenims yra lyg peilis, mieliau renkasi stikliuką.
Kai kurie nuo pilstuko apkvaitę ligoniai pradeda siautėti, susimuša su kitais sergančiaisiais, išvarto baldus. „Kai mūsų ligoninę prijungė prie Kauno medicinos universiteto klinikų, pagaliau turime budintį apsaugos darbuotoją, o seniau slaugėms tekdavo ir dujų balionėlius išdalyti”, – sakė A.Tarūta.
Į ligoninę – kaip į prieglaudą
„Nemažai daliai pacientų reikia parūpinti pasus, sutvarkyti dokumentus neįgalumo lygiui nustatyti ir pašalpoms gauti, tačiau baisiausia, kad paskui jie išeina į nežinią, gyvena miškuose, rūsiuose ir toliau platina ligą”, – kalbėjo ligoninės socialinė darbuotoja Valentina Veškienė.
Į šią įstaigą vežami ne tik sergantieji tuberkulioze. „Atvažiuoja greitoji pagalba, palieka gatvėje rastą benamį ir išvažiuoja. Žinoma, daliai šių ligonių diagnozuojama tuberkuliozė ir jie paliekami gydytis mūsų ligoninėje”, – sakė A.Tarūta.
Panašūs atvejai šioje ligoninėje jau seniai yra kasdienybė. Dažnai ligoninės personalui tenka pasirūpinti ir mirusių pacientų laidojimu.
Apie ligą dar trūksta žinių
Tuberkuliozės gydymu nepakankamai rūpinasi ir tvarkingai gyvenantys žmonės. „Štai viena mokytoja ilgai galvojo, kad nuolatinis silpnumas, kosulys, svorio mažėjimas atsirado dėl darbo krūvio ir streso, – pasakoja A.Tarūta. – Kai pagaliau atvyko pas mus, paaiškėjo, kad serga atvira tuberkulioze, o juk per tą laiką ji galėjo užkrėsti savo mokinius”.
Kitas ligonis, išleistas iš ligoninės, dar turėjo kelis mėnesius vartoti vaistus, tačiau nutraukė gydymą ir grįžo, sirgdamas atsparia tuberkulioze. „Na, gerai jaučiausi, todėl nustojau vartoti vaistus”, – teisinosi jis medikams. Pasak gydytojų, tuberkuliozė nesukelia skausmų, todėl žmonės ir numoja ranka į primygtinį gydytojų raginimą vartoti vaistus mažiausiai pusmetį. Nebaigus gydymo, vėliau įprasti vaistai jau nepadeda, nes bacilos „užsigrūdina” ir ligai įveikti reikia jau ne pusmečio, o dvejų metų.
„Visuomenė dar nepakankamai šviečiama, o ir savivaldybės turėtų kurti ne tik sveikų dantų programas”, – mano A.Tarūta.
Kai kam ir keli litai – dideli pinigai
Pirmą kartą susirgęs ir išėjęs iš ligoninės ligonis per mėnesį vaistams turi skirti apie 5-6 litus. Jei gydymą tenka kartoti ir išsivysto atspari tuberkuliozė, tenka per mėnesį mokėti apie 10 litų, o ir gydymo trukmė tokiu atveju pailgėja iki dvejų metų.
Iki praėjusių metų kartu su Skandinavijos šalimis buvo vykdoma programa, kai iš ligoninės išleistiems ligoniams nemokamai dalyti vaistai. Savaitės pabaigoje ligoniams buvo dalijami maisto paketai, nemokami autobusų bilietai atvažiuoti į ligoninę kaip papildomas motyvas gydytis. Dabar viskas palikta pačių ligonių sąmoningumui, tačiau akivaizdu, kad nemaža dalis arba negali sau to leisti, arba mieliau šias išlaidas skiria pasilinksminimui, o po to su džiaugsmu sugrįžta į ligoninę.
A.Tarūtos teigimu, reikėtų remtis užsienio šalių patirtimi, kai vaistus nuo tuberkuliozės centralizuotai perka valstybė – tada jų kainą pavyktų sumažinti. Taip pat būtina ieškoti būdų, kad skurdžiausiai gyvenantys žmonės vaistų gautų nemokamai. Be to, tuberkulioze sergančių ligonių gydymą, išnykus baciloms, turėtų perimti šeimos gydytojai. Taip būtų gerinamas medicinos paslaugų prieinamumas.
Reikia privalomo gydymo
Ligoninės darbuotojai vieningai kalbėjo, kad būtinas privalomas gydymas tiems, kurie abejingi savo sveikatai ir piktybiškai nesigydo, platina bacilas. Tačiau tam reikia specialių įstaigų. Pernai planuota tokią įkurti reorganizavus Pagryžuvio ligoninę Kelmės rajone. Deja, valdžia planus pakeitė ir kol kas tik kalbama apie naujos įstaigos statybą Alytuje.
Šiuo metu medikai pagal sveikatos ministro įsakymą gali taikyti priverstinį gydymą, gavę teismo leidimą. Kita vertus, neišspręsta, kaip tokius ligonius reikėtų sukviesti. Be to, ligonių kasos nemokės už ilgesnį, nei nustatyta, gydymo laiką, kuris kai kuriems gali būti per trumpas.
Medikai mano, kad benamiams ligoniams reikalingi globos namai, kur jie galėtų būti izoliuoti nuo visuomenės. Tik imantis šių priemonių pavyktų sumažinti sergamumą ir gydymąsi ligoninėse, kuris valstybei kainuoja gana brangiai.
Sunkiai sergančiųjų daugėja
Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, pernai Kauno apskrityje sergamumas tuberkulioze padidėjo nuo 260 iki 272. Visoje šalyje yra apie 2 tūkst. sergančiųjų šia liga. Medikams labiausiai nerimą kelia, kad daugėja sergančiųjų atspariąja tuberkulioze – per pastaruosius metus tokių padaugėjo nuo 9 iki 12 proc.
Lietuva – viena iš aštuonių Europos šalių, kuriose fiksuojamas didžiausias sergamumas atsparia tuberkulioze. Vien ligoninių personalo pastangų toli gražu nepakanka šiai problemai mūsų šalyje įveikti.