Nors stresas darbe gali baigtis sunkia depresija ar infarktu, psichologai įsitikinę, kad įtampą galima kontroliuoti.
„Keisti reikėtų ne darbą, o mąstymą”, – patarė specialistai.
Jeigu po aštuonių valandų darbo žmogus jaučiasi pervargęs ir piktas, kankina nemiga, galvos, stuburo ar širdies skausmai, jis veikiausiai jaučia didelę įtampą. Stresą gali sukelti ne tik neigiama atmosfera darbovietėje, bet ir konkurencijos, iššūkių baimė.
Psichologai siūlo darbą derinti su poilsiu – pertraukas jie rekomenduoja daryti kas 90 minučių. Patariama reguliariai maitintis, dažniau vėdinti patalpas, kuriose dirbama. Būtina įtampos kontrolė – nereikėtų skubėti, nes raumenų įtampa labai greitai tampa dvasiniu diskomfortu. Organizacinės psichologijos specialistai taip pat siūlo riboti bendravimą su žmonėmis, kurie gadina nuotaiką ir nuolat skundžiasi arba liežuvauja.
Uostamiesčio konsultacinės kompanijos „Erra” psichologė Viktorija Gončarova dienraščiui teigė, kad nuolatinis stresas jau po pusmečio gali baigtis sunkiomis ligomis. Ji mano, kad dažniausiai stresas darbe kyla dėl nepasitikėjimo savo jėgomis, neigiamo mąstymo, baimės suklysti.
„Žmonės jaučia baimę, pradeda daugiau vartoti alkoholio, kavos, nikotino, be saiko valgyti. Šią įtampos energiją galima panaudoti ją pavertus teigiama. Nereikia susikoncentruoti ties pralaimėjimu”, – aiškino ji. V.Gončarova mano, kad stresą didina neužtikrintumas dėl savo ateities.
„Dažnas galvoja, kad prisiėmęs paskolų negalės išsimokėti. Kitas nemato perspektyvos darbovietėje”, – teigė psichologė. Tačiau keisti darbą ji nerekomenduoja. „Ir naujame darbe gali atsirasti problemų, nes mąstymas lieka nepakitęs. Šiais laikais reikia daug į save investuoti, tobulintis, kad nejaustum konkurencijos grėsmės. Stresas gali būti ne vien žalingas. Diskomfortas priverčia mokytis iš savo klaidų, keistis. Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus sugeba susitvarkyti su naujovėmis, pokyčiais darbe”, – sakė V.Gončarova.
Paklausta, ar reikėtų vadovams pranešti apie patiriamą stresą, psichologė tvirtino, kad kreiptis į juos reikėtų tik tuomet, jeigu vadovai yra konstruktyvaus mąstymo.
„Šiais laikais dauguma darbdavių tokie ir yra. Jie privalo rūpintis darbuotojais, kad šie nepereitų dirbti kitur. Nors yra ir išimčių”, – pasakojo moteris.
V.Gončarova tikino, kad stresą vienodai patiria ir vadovai, ir žemesnio rango darbuotojai. „Tačiau vienareikšmiškai galiu teigti – darbe paprastai stresuoja intelektualinio sektoriaus darbuotojai. Fizinį darbą dirbantys žmonės atidirba, uždaro duris, ir galvos jiems neskauda”, – įsitikinusi psichologė.
Mokslinių tyrimų duomenimis, darbinis stresas neigiamai atsiliepia kas ketvirto darbuotojo sveikatai.
Su darbu susijęs stresas didina tikimybę susirgti imuninėmis ligomis – peršalimu ir gripu, lemia raumenų ir judėjimo aparato, širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sistemos sutrikimus.