Australijos verslininkai užsimojo Lietuvoje sukurti grandiozinį žirgų sporto centrą.
Per aštuonerius metus Trakų rajone ketinama pastatyti moderniausią Rytų Europoje hipodromą. Projekto vertė – maždaug 700 milijonų litų.
Tokie planai buvo pristatyti ir šiomis dienomis Australijoje viešėjusiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui.
Šioje tolimoje šalyje surengtas neoficialus investuotojų atstovų ir V.Adamkaus susitikimas.
Ambicingą projektą ketina įkūnyti bendra Lietuvos ir Australijos įmonė „Baltijos hipodromai”.
Žirgų sporto centro statybas finansuotų australų investuotojai.
Kelionėje po keturias tolimas šalis V.Adamkų lydinčioje delegacijoje yra ir „Baltijos hipodromų” konsultantas, buvęs Žirginio sporto federacijos vadovas Romualdas Žemgulys.
Siekia išskirtinio statuso
Šiuo metu „Baltijos hipodromai” siekia, kad Vyriausybė Baltijos žirgų lenktynių centro projektui suteiktų valstybinės svarbos statusą.
Bendrovė projektą derina su ministerijomis. Vyriausybei nutarimo projektą dėl išskirtinio statuso suteikimo hipodromui teiktų Žemės ūkio ministerija.
Jei hipodromas gautų tokį statusą, „Baltijos hipodromai” galėtų be konkurso išsinuomoti valstybei priklausančią žemę 99 metams.
Nusitaikė į 454 hektarus
Verslininkai norėtų įrengti hipodromą maždaug 30 kilometrų nuo Vilniaus – Trakų rajone, Paluknio seniūnijoje, Merkio ir Luknos upių pievose. Jie yra nusitaikę į 454 hektarų žemės plotą.
Pasak „Baltijos hipodromų” generalinio direktoriaus Gintauto Petkevičiaus, sklype, į kurį pretenduoja jų bendrovė, intensyvi ūkinė veikla nevykdoma. Sklypas įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą.
„Ši vieta tinkama įgyvendinti tokį projektą. Čia – plynas reljefas, nevaizdingas kraštovaizdis”, – aiškino G.Petkevičius.
Paluknio kaime namų valdoms skirta žemė kainuoja beveik 650 litų už arą. Šia kaina 454 hektarų sklypas būtų vertas 29,5 mln. litų.
Pabaiga – 2015 metais
Grandiozinis projektas būtų įgyvendinamas dviem etapais.
Pirmojo etapo darbai, kurie kainuotų 340 mln. litų, būtų baigti iki 2007 metų, o 2008 metais hipodrome jau turėtų vykti žirgų lenktynės.
Antrojo etapo darbus ketinama pradėti 2010-aisiais ir užbaigti per penkerius metus. Šiam etapui būtų skirta 360 mln. litų.
Hipodrome iš pradžių bus įrengta 10 tūkst. vietų žiūrovams. Tačiau bus galimybė vietų skaičių padidinti iki 30 tūkstančių.
Sporto centre ketinama įrengti žirgynus, kuriuose tilps iki tūkstančio žirgų.
Kompleksą taip pat sudarys lenktynių ir treniruočių trasos, mokykla žokėjams, treneriams bei teisėjams, žirgų pardavimų žiedas, pramogų parkas, 100 vietų viešbutis, parduotuvės, restoranai. Čia būtų rengiamas ir totalizatorius.
Šalia hipodromo planuojama pastatyti gyvenamuosius namus darbuotojams, įrengti kitus objektus.
„Tokio hipodromo nėra visoje Rytų Europoje. Net hipodromai Paryžiuje, Londone, kurie yra dideli ir garsūs, yra šiek tiek pasenę.
Lietuvoje hipodromas bus modernus, su naujausiomis technologijomis, pavyzdžiui, šildomu taku”, – pasakojo G.Petkevičius.
Tik privačių asmenų lėšos
Kol kas neapskaičiuota, kada atsipirks tokios investicijos.
Tačiau „Baltijos hipodromų” generalinis direktorius patikino, kad žirgų sporto centras bus statomas tik už privačių investuotojų pinigus: „Į jokias paramas mes nepretenduojame”.
Planuojama, kad visiškai užbaigto komplekso apyvarta kasmet sieks 440 mln. litų. Komplekse būtų įdarbinta apie tūkstantį žmonių, o iš viso su sporto komplekso veikla bus susiję 5 tūkst. darbo vietų.
Dalį „Baltijos hipodromų” akcijų valdo naujai įsteigta Australijos bendrovė „Hippodrome PTY Ltd”.
G.Petkevičiaus teigimu, nors ši bendrovė – naujai įsteigta, projekte dalyvauja asmenys, kurie prisidėjo prie kitų didelių hipodromų statybų. Tarp galimų investuotojų minimi žirgų sporto pasaulyje gerai žinomi broliai Freedmanai.
Investavo tik dvi įmonės
Iki šiol Lietuva yra sulaukusi labai mažai investicijų iš Australijos.
Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės Australijos įmonių užsienio investicijos siekė 20 tūkst. litų. Į Lietuvą buvo investavusios tik dvi Australijos įmonės – 14 tūkst. ir 6 tūkst. litų.