Lietuva, įsipareigojusi Briuseliui iki 2009 metų uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, vakar užsitikrino politinę kaimynų paramą naujos elektrinės statybai.
Pirmadienį Trakuose pasirašytas bendras Baltijos šalių premjerų komunikatas, kuriuo pritariama atominės elektrinės statybai mūsų šalyje.
Investuoti į projektą bus kviečiamos Baltijos valstybių energetikos įmonės – „Lietuvos energija”, „Latvenergo” ir „Eestienergia”.
Tai pirmas kartas po kelerius metus trukusių diskusijų, kai trys Baltijos šalys pareiškė oficialią savo poziciją dėl atominės energetikos ateities šiame regione.
Manoma, kad realiai naujas reaktorius galėtų būti pastatytas apie 2020 metus. Lietuvos pareigūnai teigia neabejojantys, jog po kiek laiko bus pradėta kalbėti ir apie dar vieno atominio reaktoriaus statybą Lietuvoje.
Investuoti į maždaug 3 mlrd. eurų (10,36 mlrd. litų) vertės naujos elektrinės, kuri iškiltų Ignalinos trečiojo – nebaigto statyti ir užkonservuoto reaktoriaus vietoje, statybą bus kviečiamos Baltijos valstybių energetikos įmonės – „Lietuvos energija”, „Latvenergo” bei „Eesti energia”. Tačiau projekte galėtų dalyvauti ir kitos valstybės.
Estijos premjero Andruso Ansipo tvirtinimu, realiai darbai galėtų būti pradėti po septynerių metų.
Visos trys įmonės, anot jo, tam turėtų sukurti bendrą įmonę ir ieškoti finansavimo šaltinių.
Manoma, kad vien naujos elektrinės projektavimas užtruktų apie 4 metus.
Pasak A.Ansipo, Baltijos šalys, kurias jis palygino su Europos Sąjungos sala, kol kas neturi energetikos jungčių su savo kaimynėmis, ypač su Švedija bei Lenkija.
„Baltijos šalims labai svarbu turėti saugų aprūpinimą energijos resursais, pirmiausia elektra, dujomis, nafta ir jos produktais”, – vakar pabrėžė Latvijos premjeras Aigaras Kalvytis. – Tai mūsų šalis padarytų labiau nepriklausomas, ekonomiškai stipresnes”.
Trakuose taip pat susitarta per metus parengti bendrą Baltijos šalių energetikos strategiją bei analizuoti suskystintų dujų terminalo ir saugyklų plėtros galimybes, ypač Duobelėje šalia Lietuvos ir Latvijos sienos.
Per susitikimą Trakuose Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas pabrėžė, kad daugelis ES valstybių bei institucijų dar deramai nesupranta Baltijos šalių energetinio pažeidžiamumo problemų.
A.Brazausko nuomone, ES narės turi išlaikyti teisę pačios pasirinkti plėtotinas energijos rūšis.
Vykdydama narystės ES įsipareigojimus, Lietuva pirmąjį reaktorių išjungė 2004-ųjų pabaigoje, o antrasis bus uždarytas 2009 metų pabaigoje.