Galimybės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą Lietuvos piliečiams dar teks gerokai palaukti
Projektas, kuris leistų paprastiems žmonėms tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), parengtas jau senokai, tačiau jis skeptiškai vertinamas teisininkų ir kai kurių politikų. Todėl vargu ar artimiausiu metu bus įgyvendinta senokai brandinama idėja leisti Lietuvos gyventojams pateikti vadinamuosius individualius konstitucinius skundus.
Vyriausybė atmetė
Seime jau prieš kelis mėnesius buvo įregistruota parlamentarų grupės inicijuota Konstitucijos pataisa, kuri leistų bet kuriam asmeniui tiesiogiai KT skųsti Seimo priimtus įstatymus bei kitus teisės aktus. Buvo numatyta, kad tokia pataisa įsigaliotų nuo 2007 metų pradžios.
Tačiau šis pasiūlymas valdžios koridoriuose sutiktas pakankamai šaltai, todėl jo priimti neskubama.
Vyriausybė viename pastarųjų posėdžių svarstė naujus Konstitucijos pakeitimus, tačiau jiems nepritarė. Pabrėždama, kad remia individualaus konstitucinio skundo idėją, Vyriausybė vis dėlto nurodė, kad neverta skubėti tai įteisinti. Ministrai atkreipė dėmesį, kad pirmiausia būtina gerai išanalizuoti, kokiais klausimais ir kokiomis sąlygomis kiekvienas pilietis galėtų kreiptis į KT. Taip pat vertėtų paskaičiuoti konstitucinio skundo modelio įgyvendinimui reikalingą pinigų sumą.
Be to, ministrų kabinetas siūlytų pagalvoti apie galimybę asmenims skųsti ne tik įstatymus, kaip nurodoma dabar parengtame projekte, bet ir Prezidento dekretus ar Vyriausybės nutarimus.
Visa tai paskatino Vyriausybės politikus atmesti parengtą projektą ir pasiūlyti Seimui dar jį tobulinti.
Turi gausybę pastabų
Seimo teisininkai irgi gana skeptiškai įvertino grupės parlamentarų iniciatyvą, įžvelgę joje daug spragų. Be kita ko, abejojama, ar galima leisti absoliučiai bet kuriam žmogui tiesiogiai kreiptis į KT. Baiminamasi, kad tai gali sukelti laviną nepagrįstų kreipimųsi, kurie tiesiog užvers teisėjus papildomu tuščiu darbu.
„Pagal teikiamą projekto redakciją galima suprasti, kad teisę kreiptis į KT turėtų bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo to, ar skundžiamas teisės aktas pažeidžia jo teises, ar ne. Nesant jokių šios teisės ribojimų Konstitucijoje, asmenys gali piktnaudžiauti savo teisėmis, todėl gali kilti neigiamų teisinių pasekmių”, – įsitikinęs Seimo Teisės departamento vyresnysis patarėjas Gediminas Sagtys, su kuriuo sutinka ir šio departamento vadovas Kęstutis Virketis.
Su tuo sutinka ir Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas. „Teisė asmeniui kreiptis į KT turėtų būti suteikta tik tais atvejais, kai šis asmuo gina savo pažeistas teises”, – pastebi D.Kriaučiūnas.
Jis atkreipia dėmesį ir į dar kelis klausimus, į kuriuos būtina atsakyti imantis įteisinti individualų konstitucinį skundą: „Visų pirma, kaip apibrėžti atvejus, kuomet laikytina, kad asmens teisės yra pažeistos arba kyla reali grėsmė jas pažeisti. Be to, kaip atriboti administracinių ir bendrosios kompetencijos teisių bei KT kompetenciją ginant pažeistas asmens teises”.
D.Kriaučiūnas taip pat siūlo apsvarstyti kitose valstybėse taikomą praktiką, pagal kurią KT gali būti skundžiami ne tik įvairūs teisės aktai, bet ir teismų sprendimai. „Tokiu atveju KT tampa savotiška superinstancija, tačiau tokia praktika, matyt, leistų reikšmingai sumažinti žmogaus teisių pažeidimų, konstatuojamų Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre”, – pastebėjo teisininkas.
Siūlo skirti daugiau lėšų
Asmenų tiesioginio kreipimosi į KT galimybės įvedimas kainuotų gana brangiai. Turėtų būti išplėstas Teismo aparatas, galbūt netgi padidintas teisėjų skaičius. Dabar KT yra devyni teisėjai.
Seimo narių grupės, inicijavusios Konstitucijos pataisas, atstovė Marija Aušrinė Pavilionienė įsitikinusi, kad reforma nekainuotų itin brangiai. „Be jokios abejonės, dėl didesnio darbo krūvio bus būtina išplėsti KT aparato struktūrą bei skirti šiam Teismui papildomus asignavimus. Tam jau kitų metų biudžete galima būtų papildomai numatyti 3 milijonus litų”, – tvirtina M.A.Pavilionienė.
Šiemet KT skiriama kiek daugiau nei 6,5 mln. litų.
Seimo narė įsitikinusi, kad Lietuvai, kaip demokratinei valstybei, jau senokai aktualu įteisinti galimybę asmenims tiesiogiai skųstis KT ir taip apginti savo teises. „Būtų labiau subalansuota asmens ir valstybės santykių pusiausvyra, užtikrintas jų lygiateisiškumas, padidėtų asmenų pasitikėjimas valstybe ir valdžia. Tai turėtų ir prevencinę reikšmę – valstybės valdžios institucijos daugiau galvotų apie savo sprendimų konstitucinius aspektus”, – pasiūlymo pliusus vardija M.A.Pavilionienė.
Seimo narė nelinkusi dramatizuoti Vyriausybės ir dalies teisininkų nepritarimo jos parengtam ir dalies parlamentarų paremtam Konstitucijos pataisų projektui tvirtindama, kad siūlomam principui vis tiek yra pritariama, tik atkreipiamas dėmesys į būtinybę jį „nušlifuoti”.
Europoje seniai įteisinta
Galimybė asmenims tiesiogiai kreiptis į KT toli gražu nereiškia, kad visi be išimties skundai yra nagrinėjami. Paprastai atmetama iki 95 procentų tokių kreipimųsi, nes dažnai jie negrindžiami teisiniais motyvais, nepatenka į KT kompetencijos sritį, be to, neišnaudojama galimybė savo teises ginti bendrosios kompetencijos teismuose.
Dėl pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimų tiesiogiai kreiptis į konstitucinius teismus turi daugelio Europos Sąjungos valstybių piliečiai, įskaitant ir kaimyninių Estijos, Latvijos bei Lenkijos, taip pat Austrijos, Belgijos, Čekijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų.
Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros vedėjas Egidijus Jarašiūnas teigia, kad Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta galimybė kiekvienam savo teises ginti remiantis Konstitucija. „Asmuo turi turėti galimybę tokias teises ginti ir Konstituciniame Teisme. Būtent individualus konstitucinis skundas konstitucinę asmens teisių apsaugos sistemą padarytų iki galo teisiškai nuoseklią”, – tvirtina E.Jarašiūnas, tik pernai pavasarį baigęs savo devynerių metų KT teisėjo kadenciją.
KT pirmininkas Egidijus Kūris yra ne kartą pasisakęs už galimybę piliečiams tiesiogiai kreiptis į šį Teismą, tačiau pastebėjo, kad tai įteisinantys pakeitimai Konstitucijoje ir įstatymuose turi būti itin kruopščiai parengti. Tas procesas, E.Kūrio nuomone, gali užtrukti ne vieną mėnesį, o galbūt ir kelerius metus.