Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė išsaugojo savo savarankiškumą, tačiau ateityje gali būti iškelta iš miesto centro
Seniausia mieste Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė netaps Kauno medicinos universiteto klinikų filialu. Taip vakar nusprendė Kauno miesto taryba. Politikai viešai piktinosi, kad Vyriausybės
Strateginio planavimo komitete miestui svarbūs klausimai buvo sprendžiami be Savivaldybės žinios.
Tačiau vakarykščiame posėdyje jau kažkodėl net neužsiminta, kad, prisidengusi Strateginio planavimo komitetu, slaptus planus prisijungti šią ligoninę rezgė Kauno medicinos universiteto klinikų vadovybė.
Laikina pergalė?
Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas dar praėjusių metų lapkritį nusprendė, kad Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė turėtų tapti Klinikų filialu. Kauno vadovai teigė, kad apie tokius svarstymus ir rengiamus sprendimus nebuvo informuoti.
„Kauno diena” atskleidė, kad Strateginio planavimo komitetas tebuvo priedanga Kauno klinikų strategų parengtam scenarijui įgyvendinti. Klinikų užtarėjų netrūko ir Sveikatos apsaugos ministerijoje.
Tik kilus skandalui, susidomėjus šia istorija žiniasklaidai ir visuomenei, miesto valdžia ryžosi pakovoti už Raudonojo Kryžiaus ligoninę, kurios steigėja yra Savivaldybė.
„Šioje istorijoje labiausiai ir piktina Vyriausybės pozicija. Netoleruotina, kad aktualūs kauniečiams klausimai būtų svarstomi, apeinant ligoninės steigėją – Savivaldybę”, – vakarykščiame miesto Tarybos posėdyje sakė liberalcentristas Eligijus Dzežulskis-Duonys.
Nepaisant vakar priimto sprendimo, kai kurie politikai įsitikinę, kad tai tėra laikina pergalė. „Šis sprendimas bus ypač svarbus, jeigu ateityje vėl būtų keliamas ligoninės prijungimo klausimas”, – tikino vicemeras Kazimieras Kuzminskas.
Kūrė pasaką apie griūvančias operacines
Neoficialiuose pokalbiuose medikai neslėpė, kad ir pačioje Savivaldybėje yra Klinikoms palankių politikų. Tačiau po dar mėnesio pradžioje surengtos diskusijos Klinikų „lobistams” teko atsitraukti.
Tuomet Klinikų strategų kurtas scenarijus galutinai subliūško. Nerasdami svaresnių argumentų, Klinikų atstovai demonstravo nuotraukas, kuriose pavaizduotos neva apleistos Raudonojo Kryžiaus ligoninės operacinės. Tačiau paaiškėjo, kad šios nuotraukos darytos prieš šešerius metus, o dabar situacija – kardinaliai pasikeitusi.
Bandyta kritikuoti ir Raudonojo Kryžiaus ligoninės gydytojų kvalifikaciją. „Kad gautume licenciją teikti tretinio lygio gydymo paslaugas, Sveikatos apsaugos ministerijai turėjome pateikti kelis tūkstančius dokumentų. Tad panašūs teiginiai dėl pacientų gyvybei kylančios grėsmės yra nesolidūs”, – teigė Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės vadovas Juozas Skirmantas Paukštys.
Pastatų likimas neaiškus
Prasidėjus kalboms apie galimą Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės reorganizaciją, pasigirdo siūlymų šią ligoninę iškelti iš miesto centro, o pastatus parduoti. Vakar kalbinti politikai pripažino, kad pastatų likimas nėra aiškus. Miesto plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkas Algirdas Antanas Avižienis viešai pareiškė, kad ateityje Laisvės alėjoje ligoninės neturėtų likti.
„Iš urbanistinio taško žiūrint, būtų didelė klaida miesto centre palikti ligoninę. Rengiame Laisvės alėjos pertvarkymo koncepciją, todėl ateityje turėsime grįžti ir prie Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės pastatų klausimo. Turėsime svarstyti, kur ją iškelti”, – teigė profesorius.
Laisvės alėjos ir Kęstučio gatvės kvartale esantys pastatai bei sklypas jau seniai domina verslininkus. Savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus patvirtino, kad ateityje turėtų būti sprendžiamas ir ligoninės patalpų likimas.
„Galbūt bus sudaryta dar viena darbo grupė? Apie tai, kad ligoninė gali būti iškelta iš miesto centro, girdime jau senokai. Manau, kad dalies patalpų ligoninė tikrai galėtų atsisakyti. Tačiau pirmiausia derėtų įvertinti situaciją ir konkretizuoti pasiūlymus”, – teigė direktorius.
Skyriaus perkėlimas pasėjo įtarimų
Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Nervų ligų skyrius iš senojo pastato Laisvės alėjoje neseniai perkeltas į kitas patalpas. Tai sukėlė įtarimų, kad jau palaipsniui bandoma atlaisvinti šį pastatą, jog vėliau jį būtų galima parduoti.
Ligoninės direktorius J.S. Paukštys šiuos įtarimus vakar kategoriškai atmetė. „Senasis ligoninės pastatas yra paveldo saugomas objektas. Jame negalime daryti jokių didesnių rekonstrukcijų, todėl ligonių patogumui Nervų ligų skyrių ir perkėlėme į geresnes patalpas. Atlaisvintuose kabinetuose bus atliktas remontas ir juos naudosime savo reikmėms”, – teigė J.S.Paukštys.
Paklaustas apie galimą ligoninės iškėlimą iš miesto centro, J.S.Paukštys sakė, kad tai diskutuotinas klausimas.
„Dabar ligoninė įsikūrusi patogioje vietoje, tačiau įmanomi įvairūs variantai. Galima ją čia palikti, galima parduoti visus pastatus ir už trečdalį lėšų pastatyti naują ligoninės pastatą. Tačiau dėl visų galimų permainų turi vykti normali diskusija”, – tvirtino J.S.Paukštys.
Teko raminti darbuotojus
„Kauno diena” pirmoji parašė apie slaptus Vyriausybės ketinimus Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę paversti Kauno medicinos universiteto klinikų filialu. Tik po kilusio triukšmo šis klausimas pradėtas svarstyti viešai. Po šių diskusijų paaiškėjo gana įdomių dalykų.
„Klinikos nepasirengusios perkelti į savo pastatus traumatologijos pagalbą teikiančių skyrių, neturi tinkamo priėmimo skyriaus. Tai būtų galima padaryti per 3-4 metus. Priekaištai, kad Raudonojo Kryžiaus ligoninė negali teikti kvalifikuotos pagalbos, nepagristi”, – teigė Sveikatos skyriaus vedėja Diana Kaunienė.
J.S.Paukštys vakar nebuvo linkęs sureikšminti miesto Tarybos sprendimo, tačiau pripažino, kad blogiausia šioje istorijoje, jog planai ligoninę prijungti prie Klinikų kurpti slaptai.
„Kai kilo ginčai dėl ligoninės ateities, teko atkalbinėti darbuotojus, kad jie nerengtų mitingų ir protesto akcijų. Esu įsitikinęs, kad visus klausimus galima spręsti civilizuotai. Ir dabar manau, kad turėtų būti sudaryta rimta darbo grupė, kuri ir spręstų, kokia turėtų būti šios ligoninės ateitis”, – teigė Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius.