Apeliacinis teismas vakar pakeitė bausmę buvusiam Seimo nariui Virginijui Martišauskui – paskirtas laisvės atėmimas jam atidėtas metams.
Pernai spalio 7 dieną Klaipėdos apygardos teismas pripažino eksparlamentarą V.Martišauską kaltu dėl kyšio reikalavimo ir nuteisė jį realia laisvės atėmimo bausme – pusantrų metų laisvės atėmimo pataisos namuose.
Nuteistojo skundą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas bausmę pakeitė.
Sužlugo politiko karjera
Būdamas Seimo nariu V.Martišauskas 2004 metų vasarą iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Kęstučio Šiliausko tiesiogiai bei per tarpininką reikalavo 20 tūkst. litų kyšio.
Šiam sandoriui tarpininkavusiam Albinui Gūžei, kaip pranešė BNS, teismas skyrė tris mėnesius laisvės atėmimo, tačiau bausmės vykdymą atidėjo. A.Gūžė jam paskelbto nuosprendžio neskundė.
Manoma, kad buvęs Seimo narys reikalavo kyšio kaip paramos jo rinkimų kampanijai.
Už kyšį V.Martišauskas žadėjęs atsiimti skundą aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui dėl K.Šiliausko sukelto incidento, kurio metu buvo sunkiai sužalotas žmogus.
V.Martišauskas neigė reikalavęs kyšio ir mėginimą perduoti pinigus jam vienoje kavinėje vadino provokacija.
Įtarimai politikui buvo grindžiami K.Šiliausko pareiškimu apie nusikalstamą veiką, liudytojų apklausomis, taip pat slapta darytais garso įrašais.
Dėl įtarimų paėmus kyšį V.Martišauskas 2004-ųjų rudenį, baigiantis tuometei Seimo kadencijai, atsisakė parlamentaro mandato.
Tą patį rudenį jis nesėkmingai kandidatavo į parlamentą.
Džiaugiasi ir jaučiasi nekaltas
– Kaip vertinate teismo sprendimą? – vakar „Lietuvos ryto” korespondentas Vytautas Bruveris paklausė V.Martišausko.
– Dabar džiaugiuosi, ir tiek. Be to, galiu pasakyti, ką sakiau visada: nieko neprievartavau, kyšio neėmiau.
– Bet jūs vis tiek likote kaltas. Be to, jums skirta bausmė, susijusi su tam tikrais judėjimo laisvės apribojimais. Labiausiai turbūt džiaugiatės dėl to, kad pavyko išvengti realaus laisvės atėmimo?
– Žinote, mano situaciją galima pavaizduoti taip: kelyje mane dideliu greičiu pervažiavo sunkvežimis su priekaba, bet man pasisekė ir likau gyvas. Manau, kad kiekvienas po tokio įvykio džiaugtųsi.
Susidūriau su daug didesne galybe, prieš kurią man, subyrėjusios partijos nariui, neturinčiam užnugario, nebuvo šansų atsilaikyti.
Ką gi, teko būti atpirkimo ožiu. Bet manau, kad būti atpirkimo ožiu kur kas geriau nei ožiu kalėjime.
– Ar ketinate šį teismo sprendimą skųsti?
– Šiuo metu, kai kalbamės, nieko negalvoju, nes geriu degtinę.
Turbūt turiu formalią teisę skųsti – galbūt Aukščiausiajam teismui ar dar kam nors. Gal ir skųsčiau, jei nebijočiau. O dabar bijau. Bijau teisingumo.
– Kaip dabar pelnotės duoną?
– Dirbu savo kaime. Tad labiausiai ir bijojau, jog sėdęs į kalėjimą neteksiu to darbo, taip pat nukentės šeima. Aktyviai užsiimu kaimo turizmu, statau visokias antikvarines sodybas. Juk gyvenu Kernavėje.
Veiklos tikrai turiu. Tai, kad buvau išmestas iš politikos, manęs asmeniškai nesugniuždė. Į visą šią istoriją aš tikrai nežiūrėjau kaip į pasaulio pabaigą.
Man, gyvenime daug įvairiose srityse dirbusiam žmogui, tie keleri metai politikoje – tarsi akimirksnis. Pakeisti veiklos sferą man nebuvo sunku.