Žmogus per savo gyvenimą kartu su druska suvalgo kelis kilogramus mineralų. Iš jų daugiau kaip du kilogramai – netirpūs ir blogai tirpstantys, kurie virškinant nesuskaidomi.
Per metus žmogus suvalgo 7-9 kg valgomosios druskos, per visą gyvenimą – pusę tonos. Tyrimai parodė, jog maistinėje druskoje yra 97 proc. grynojo natrio chlorido, prastesnės kokybės druskoje – 80-92 proc.
Visa kita – keliasdešimt kitų mineralų. Pusė jų – tirpūs, vandeniniai ir bevandeniai chloridai, sulfatai, šiek tiek mažiau – karbonatai. Iš netirpių mineralų taip pat daugiausia sulfatų, karbonatų, mažiau – oksidų. Pagrindiniai – anhidridas, gipsas ir kalcitas. Dažnokai pasitaiko kvarco, geležies.
Mokslininkai mano, kad į virškinimo traktą patekę netirpūs mineralai gali sukelti ligas, nes jie organizme pažeidžia kalio ir kalcio druskų balansą. Jų neigiamas poveikis gali būti susijęs su fizinėmis mineralinių dalelių savybėmis – radioaktyvumu, forma ir sandara. Potencialiai „pavojingus” mineralus mokslininkai suklasifikavo, išskirdami pluoštus, adatas, peilius, vamzdelius, kempines ir kt. Tyrimo autorių nuomone, aštrios mineralų intarpų formos gali sukelti mitybos organų mikrotraumas, pluoštai stimuliuoja tas pačias patogenezes, kaip ir asbestas plaučiuose. Jie taip pat gali prasiskverbti į kraujagysles ir su krauju patekti į kitus organus. Veltinį primenantys agregatai, kempinės, vamzdeliai gali prolonguoti jas užpildančių patogeninių medžiagų poveikį ir jas išnešioti po visą virškinimo traktą.
Tyrinėtojai pabrėžia, kad patogeninis maistinės druskos poveikis gali būti sumažintas, išvalius kenksmingas priemaišas arba pasitelkus kitokius technologinius metodus.
brrr.. nevalgykite druskos.. 😯
Žodžiu nieko nebevalgykim ir net nebekvėpuokim nes ir oras užterštas