Klaipėdos jūrininkų ligoninėje didelių dozių chemoterapija medikai ruošiasi gydyti daugiau pacientų. Iki šiol šiam sudėtingam ir daug komplikacijų galinčiam sukelti gydymui žmonės buvo siunčiami į Vilnių.
Sugrįžo iš Santariškių
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Hematologijos skyriui nuo šių metų pradžios vadovauti pradėjo Mindaugas Jurgutis. Buvusio ilgamečio skyriaus vedėjo Romualdo Jurgučio sūnus į uostamiestį sugrįžo daugiau nei aštuonerius metus dirbęs Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre.
M.Jurgutis sako, kad būtent ten buvo pradėti patys pažangiausi kraujo ligų gydymo būdai, tarp jų ir kaulų čiulpų transplantacija. Šiame centre medikas kaupė duomenis savo moksliniam darbui ir neslepia, jog profesiniam tobulėjimui ten – geriausios sąlygos.
Jaunas medikas atvirauja, kad nebūtų iškeitęs Vilniaus į Klaipėdą, jei ne šeimyninės aplinkybės. Čia gyvena žmona, vaikai lanko mokyklą. Iki šiol savaitgaliais gydytojas važinėdavo į Klaipėdą ir neslepia, kad toks intensyvus darbo ir gyvenimo būdo tempas jau buvo išvarginęs.
Tyrimai – į Vilnių
Paklaustas, kuo gi vis dėlto skiriasi sergančiųjų kraujo ligomis gydymas Vilniuje ir Klaipėdoje, M.Jurgutis pasakojo, jog labai didelių skirtumų tarp Jūrininkų ligoninės ir Santariškių klinikų nėra.
„Vaistai visur tie patys, mūsų ligoninės laboratorinė įranga nėra prastesnė nei Vilniuje.
Čia laboratorija neatlieka tik poros tyrimų, būtinų mūsų darbe. Tačiau jau sutarta ir jie bus atliekami mūsų ligoninėje. Dar porą tyrimų teks atlikti Vilniuje, nes kol kas ligoninė neturi tam tikros įrangos. Tik Vilniuje viskas vyksta žymiai greičiau: ten daugiau ligonių, dėl to jiems kur kas greičiau atliekami tyrimai, skiriamas gydymas. Klaipėdoje gerokai lėtesnis gyvenimo tempas”, – pasakojo M.Jurgutis.
Vysis vilniečius
Klaipėdoje netaikomi ir patys moderniausi bei agresyviausi kraujo ligų gydymo būdai. Pirmiausia čia nėra ir niekada nebus atliekama kaulų čiulpų transplantacija, taip pat retai taikoma intensyvi hemoterapija.
„Ligoniams, ypač jauniems, sergantiems sunkiomis kraujo ligomis, taikomos didelės dozės chemoterapijos, po kurių kelias savaites stebimas kraujo kritimas, gali išsivystyti komplikacijos. Nors šis gydymo būdas drastiškas ir sunkus, bet po jo galima tikėtis efekto. Didelės dozės chemijos užmuša ne tik kraujo, bet ir vėžines ląsteles. Mus dažnai kaltina, kad leidžiam žmogui nuodus. Iš tiesų vaistai veikia kaip nuodai. Bet jei ne jie, kaip nuodai žmogų veiks liga”, – sudėtinga patirtimi dalijosi hematologas M.Jurgutis.
Jis pripažino, kad didelių dozių hemoterapijos skaičiumi Jūrininkų ligoninės Hematologijos skyrius negali prilygti vilniečiams. Žmonės šiam gydymui iš Vakarų Lietuvos keliaudavo į Vilnių. Tačiau dabar M.Jurgutis yra nusiteikęs šių ligonių srautą prilaikyti Klaipėdoje ir čia atlikti kur kas daugiau didelių dozių hemoterapijos.
„Kaulų čiulpų transplantacijos čia nebus ir neplanuojama daryti. Tokių ambicijų neturime. Tai labai didelės investicijos. Mes stengsimės kuo geriau paruošti ligonius ir kaulų čiulpų transplantacijai išsiųsti į Vilnių”, – sakė M.Jurgutis.
Suserga šimtai
Lietuvos vėžio registro duomenimis, sergamumas piktybinėmis kraujo ligomis Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, didėja.
Ypač sparčiai daugėja limfomų. Per pastaruosius 20 metų sergamumas limfomomis išaugo 3-4 kartus. Lietuvoje šia liga kasmet suserga apie 500 žmonių. Hematologas M.Jurgutis sako, kad tam įtakos gali turėti ir patobulėjusi limfomų diagnostika.
Sergamumas leukemija per pastaruosius 20 metų padvigubėjo ir dabar kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 400 naujų leukemijos atvejų.
Kraujo piktybinėmis ligomis dažniausiai suserga vyresnio amžiaus žmonės, kuriems jau per 55-60 metų. Tačiau skaudžiausia, kad, skirtingai nei kiti vėžiniai susirgimai, kraujo vėžys neaplenkia vaikų ir ir jaunų žmonių. Gydytojas apgailestauja, kad vyresnius pacientus dėl gretutinių ligų sunku gydyti intensyvia chemoterapija. Jiems dažnesnės ir sunkesnės gydymo komplikacijos.
Tačiau jaunus žmones dažniausiai būtina gydyti intensyviai. Kartais chemoterapijos nepakanka. Jiems būtina atlikti kaulų čiulpų transplantaciją.
Jau keletą metų šios brangios procedūros atliekamos ir mūsų šalyje. Vilniaus universiteto Santariškių klinikose pradžioje pradėta persodinti giminingų donorų – brolių ar seserų – kaulų čiulpus. Nuo 2004 metų pabaigos pradėtos ir negiminingų donorų kaulų čiulpų transplantacijos. Šiuo metu mūsų šalyje yra atlikta apie 200 kaulų čiulpų transplantacijų. Tik apie 10 proc. iš jų atliktos negiminingų donorų kaulų čiulpais.