Pavojingų prekių lyderiai – žaislai ir šviestuvai

Pernai, patikrinus 6 tūkst. produktų ir paslaugų, nustatyta, kad pusė jų neatitiko kokybės ir saugumo reikalavimų

Nekokybiškų ir nesaugių gaminių netrūksta ne tik turguose bei kioskuose, bet ir parduotuvėse. Net vaikiška lovytė ar minkštas meškiukas gali kelti pavojų. Vartotojai vis dažniau skundžiasi ir paslaugomis.

Kenkia vaikams

Apytikriai 5 gaminiai iš 100 neatitinka saugumo reikalavimų, teigia Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vedėjas Vilius Šileika. Didžiausia nesaugių gaminių grupė – žaislai. Iš 150 pavojingų produktų net 75 buvo skirti žaidimams. 33 iš saugumo reikalavimų neatitinkančių gaminių pritaikyta prievartinė priemonė – draudimas įvežti. 49 uždrausta prekiauti.

„Šio dviratuko priekinio rato stipinai per reti, vaikas gali įkišti koją ir ją susižaloti. Mašinėlė vaikui įsėdus lengvai virsta atgal. Pistoletas su šoviniais ir lankas su strėlėmis, kurių antgaliai labai lengvai nusiima, kelia pavojų, nes pataikius į akį galima sunkiai susižeisti. Simpatiško kiškučio akys lengvai išsiima ir mažylis jas gali praryti ar įsikišti į nosį”, – komentuoja V.Šileika, rodydamas pavojingų žaislų nuotraukas. Kai kurie žaislai kelia pavojų dėl netinkamo ženklinimo. Pavyzdžiui, pripučiami ratai, rankovės, kamuoliai ir kiti žaislai, skirti žaisti vandenyje, tačiau prižiūrint suaugusiesiems ir įsibridus ne giliau kaip iki kelių. Neretai prekybininkai šių įspėjimų neišverčia į lietuvių kalbą, todėl tėvai su jais atžaloms leidžia be priežiūros šėlti vandens telkiniuose manydami, jog jie apsaugos nuo paskendimo.

Pernai rasti du nesaugūs baldai, skirti vaikams. Tai lenkiška lovytė, kuri neatlaikė fizikinių bandymų (pašokinėjus gali iškristi jos dugnas), be to, lengvai išsiima šonuose esančios smailios lazdelės. Lenkijoje pagaminta dviaukštė kėdė kūdikiui, transformuojama į staliuką ir kėdutę, nesaugi, nes yra plyšių, į kuriuos įkišęs ranką ar koją vaikas gali juos susilaužyti.

Saugumas svarbiau už dizainą

Kitas nesaugių prekių lyderis – elektrotechnikos gaminiai. Jų nustatyta net 80, o 10 paskelbti pavojingais. Pavojingiausi šviestuvai, kuriuos gaminant nesilaikyta saugos reikalavimų. „Dabar šį produktą gamina kas tik nori, jie įmantraus dizaino, viliojančio vartotoją, tačiau nė nežinodami, kad turi būti specialūs patronai, laidai, pirkėjai mano, kad paėmei bet kokį, lemputę prijungei, ir viskas”, – piktinasi V.Šileika. Iš prekybos tinklo teko pašalinti kelis šviestuvus vaikams. Žaisliukų formos lempose, skirtose mažiesiems, negali būti viršyta 24 voltų įtampa, tuo tarpu šiose ji siekė 220 voltų. Pavojingu pripažintas elektrinis virdulys, kuris kaitinant skleidė aštrų kvapą. Asbestą Lietuvoje draudžiama naudoti, tačiau pernai parduotuvėse užtikta keletas jo gaminių, tarpinių plokštėms. Iš rinkos teko pašalinti ir 10 nesaugių baldų.

Skundų srautas didėja

Pasak Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos viršininko Ramūno Lebedžio, 2005 metais atlikta per 6 tūkst. ne maisto prekių ir paslaugų patikrinimų – prevencinių (buvo vykdomos 18 tikslinių gaminių saugos kontrolės programų) ir reaguojant į vartotojų skundus, kurių sulaukta 1,1 tūkst. 70 proc. jų pasitvirtino.

„Vartotojai tapo išrankesni, daugiau žino apie savo teises, yra geriau informuoti. Dažniausiai jie skundėsi prasta elektrotechnikos prekių kokybe: mobiliųjų telefonų, kompiuterinės technikos, skaitmeninių fotoaparatų, dulkių siurblių. Netenkino ir statybinių medžiagų, avalynės, baldų, kosmetikos prekių, naftos produktų kokybė”, – vardija J.Lebedys. Jis atkreipia dėmesį, kad labai svarbu išsaugoti prekės ar paslaugos kvitą. Tada lengviau iš prekybininkų atgauti pinigus ar išsireikalauti, kad būtų atlyginti nuostoliai. Pasitvirtinus skundams 40 proc. pirkėjų prekybininkai grąžino pinigus, daliai neatlygintinai pašalino prekės trūkumus ar atlygino išlaidas jiems ištaisyti, pakeitė kitomis prekėmis ar sumažino jos kainą.

Su kai kuriais nepavyko susitarti gražiuoju. 1,5 tūkst. atsakingų už nekokybiškas ar nesaugias paslaugas bei prekes asmenų skirtos nuobaudos – 1,1 tūkst. atsipirko įspėjimais ir tik 375 skirtos piniginės baudos, iš viso beveik 60 tūkst. litų. Didžiausia skirta bauda už prekybą nekokybišku dyzelinu – 2,2 tūkst. litų. Minimali bauda gali siekti 500, o maksimali – 4 tūkst. litų.

Gali teisybės ieškoti teisme

Vartotojas gali kreiptis į teismą, jei nesaugus produktas ar paslauga padaro žalą sveikatai. Neseniai teismą pasiekė pirmasis skundas. Keturmetis berniukas, žaisdamas prekybos centro žaidimų kambaryje, susižalojo pirštą. Vėliau jo dalį teko amputuoti. Atlikus kambario saugumo įvertinimą aptikta aštrios briaunos, mazgai, nulupinėta apsauginė plėvelė. Kambarys buvo uždarytas. Tėvai kreipėsi į teismą.

Inspekcijos Paslaugų kontrolės skyriaus viršininkė Danutė Vaišvilienė sako, kad pernai gauti 207 vartotojų skundai dėl paslaugų. Iš viso tirtos 708 paslaugos, 318 jų nustatyti pažeidimai. Dažniausiai vartotojų netenkino autoservisų ir cheminio valymo paslaugos. Cheminės valyklos dažniausiai sugadina drabužius ir nenori padengti nuostolių. Jei klientas neturi kvito, jam padėti sunku, pastebi pašnekovė.

Gyventojai apgaudinėjami ir autoservisuose. Sutariama, kad už tam tikrą sumą pašalins gedimą, o paskui paaiškėja, neva atlikta daugiau remonto darbų ir iš kliento reikalaujama mokėti dvigubai. Vengiama išduoti dokumentus apie suteiktą paslaugą. Atlikti darbai ir jų kaina turi būti suderinti su klientu iš anksto, užfiksuoti dokumente, kurio būtina reikalauti, pataria D.Vaišvilienė. Pastaruoju metu užfiksuojama nemažai pažeidimų, susijusių su nuolaidomis parduotuvėse. Pavyzdžiui, skelbiama, kad prekėms taikomos iki 70 proc. nuolaidos, nors su tokia nuolaida jų yra tik viena ar kelios. Tai pirkėjų apgaudinėjamas. Tikrinant net apie 20 proc. mažmeninės prekybos paslaugų nustatomi pažeidimai.