Pernai spalį viename Grimstado ūkyje (Norvegija) susižalojo šiaudų pjaustymo įrenginiu, o po to ligoninėje dėl nukraujavimo mirė lietuvis.
Kartu su juo Norvegijoje gyvenusi žmona ir vaikai net nesidomėjo galimomis kompensacijomis, tik džiaugėsi, kad darbdavys sutiko apmokėti žuvusiojo kremavimo išlaidas.
Bet iš draudimo bendrovės jau gautas atsakymas, kad žuvusio lietuvio artimiesiems bus išmokėta 1,03 mln. kronų (apie 400 tūkst. litų) kompensacija. Jie taip pat gaus 30 tūkst. kronų (apie 12 tūkst. litų) laidotuvių išlaidoms padengti.
Toks netikėtas posūkis tragiškoje istorijoje tapo galimas po to, kai advokatas Thomas Benestadas, kuris bendradarbiauja su Norvegijos lietuvių bendrija, spaudoje perskaitęs apie nelaimę, surado žuvusiojo artimuosius ir informavo juos, kad jiems pagal Norvegijos įstatymus priklauso kompensacija.
„Kiekvieną, dirbantį legaliai – o žuvęs lietuvis turėjo darbo leidimą – darbdavys privalo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų darbe, – sakė Th.Benestadas. – Jei darbdavys to nėra padaręs (o taip dažnai atsitinka su darbininkais iš Lietuvos iš kitų naujųjų ES šalių), susižalojusiam ar žuvusiam darbo metu darbininkui vistiek priklauso kompensacija”.
Tokiu atveju ją išmoka draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe fondas, bet vėliau draudimo suma vistiek išieškoma iš darbdavio.
Anot advokato, būtent todėl Norvegijos darbdaviai, pažeidę privalomojo darbuotojų draudimo įstatymą, stengiasi įkalbėti darbuotoją arba jo artimiuosius nesikreipti į advokatą, o pasitenkinti darbdavio už sužeidimą siūloma suma.
Dažnai darbininkui svetimšaliui, nežinančiam Norvegijos įstatymų, tvirtinama, kad jei žmogus nuolatos negyvena Norvegijoje, jam kompensacijos už sužalojimus darbe nepriklauso.
Advokatas norvegas tvirtina dažnai susiduriantis su darbininkais ir Rytų ir Vidurio Europos, kurie būdami labai ištikimi darbdaviams, gina jų interesus, nepraneša apie sužeidimus Darbo inspekcijai ir negauna kompensacijų, kurios visiškai ar iš dalies praradus darbingumą gali būti mokamos ilgą laiką.
Žmonės iš Rytų ir Vidurio Europos dažnai susižaloja darbe, nes bijodami negauti darbo, apsimeta mokantys dirbti viską, todėl dažnai pradeda dirbti su visiškai nepažįstama darbo technika.
Antroji traumų priežastis – darbininkai iš Rytų Europos, imus strigti įrangai, užuot informavę darbdavį bando patys ją pataisyti.
Taip prieš kelerius metus nutiko Telemarko apskrityje malkų skaldymo įrenginiu dirbusiam Vaclovui Petručiui.
Užstrigus rąstui V.Petrutis bandė jį išlaisvinti ir pakišo ranką po peiliu. Vėl pradėjęs veikti agregatas nukirto plaštaką. V.Petručio darbdavys dirbo kartu, tačiau vėliau bandė ir nuo policijos, ir Darbo inspekcijos pareigūnų slėpti įvykio aplinkybes. Jis teigė, kad lietuvis pas jį nedirbo, o ranką nusikirto neatsargiai elgdamasis su agregatu.
V.Petručio advokatas Th.Benestadas taip pat bando išieškoti kompensaciją iš darbdavio, bet kadangi šis lietuvis dirbo be darbo leidimo, tai padaryti bus kur kas sunkiau. Vis dėlto advokatas tikisi, kad ir V.Petručiui bus priteista kompensacija.
Advokatas pabrėžia, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą kiekvienas lietuvis turėtų žinoti, jog nors jis dirba kitoje šalyje, jo teisės vienodos su tos šalies piliečiais.