Uostamiesčio bendrovės „Expo Vakarai” projektų direktorė Jurgita Petrauskienė daugiau domėtis automobiliais ėmė pradėjusi organizuoti jų parodas.
„Įdomiausia, kad rengdama pirmąją parodą savo automobilio dar neturėjau, apie juos mažai išmaniau. Dabar jau vairuoju kokius ketverius penkerius metus, bet nesu iš labai tvarkingų vairuotojų. Aš, būna, pareinu namo, padedu raktelius ir sakau, kad mašiną blogai pastačiau, tada vyras nueina ir perstato”, – šypsosi J. Petrauskienė.
Ar domitės automobilių techniniais parametrais?
Pirmajame automobilyje buvo įdėtas atsarginis ratas, kuris tai mašinai visai netiko. Aš tik pasižiūrėjau, kad yra, ir rami važinėjausi. Į techninę pusę ir panašius dalykus nesigilinu. Gerai, kad vyras labiau linkęs prie technikos ir pasirūpina viskuo nuo a iki zet.
Egzaminuotojų duomenimis, moterys, laikydamos vairavimo egzaminus dažniau „paslysta” ties praktine jo dalimi. Kaip sekėsi jums?
Teises išlaikiau dar studentaudama. Labai gražiai važinėjau, baimės nebuvo, ir instruktorius sakė, kad viskas tiesiog nuostabu. Teoriją išlaikiau gerai, o laikydama praktinį dar aikštelėje prisirinkau tiek baudos taškų, kad trūko tik vieno – galėjau išvažiuoti į gatvę ir ten neišlaikyti. Turbūt per daug pasitikėjau savo jėgomis, bet pasitaikė neblogas policininkas, važiuojant pasakinėjo, ką daryti, o išlipant dar palinkėjo sėkmės. Sako, tikiuosi, kad pasistengsi ir būsi atsargesnė. Tokio žmoniško požiūrio dėka ir išlaikiau.
Paskui ilgokai nevairavau, nes neturėjau savo automobilio. Svetimais nemėgau važinėti – bijodavau avariją padaryti. Paskui samdžiausi instruktorių ir vėl mokiausi. Tėvai juokėsi iš manęs, kad nusipirkau automobilį nemokėdama vairuoti ir laikau po langais pasistačiusi kaip paminklą. Būdavo, su draugėmis kokių vaisių prisipirkusios sulipam į mašiną ir sėdim kieme. Toks džiaugsmas tada buvo.
Koks buvo pirmasis automobilis?
Tokia mažytė blusytė „Mazda 121”, su „kapišonu”. Jaučiu jai nostalgiją iki šiol, nes dabartinė mano mašina – sedanas „Honda Civic” – didesnė. Iš pradžių buvo sunkoka priprasti prie jos gabaritų, o aš ir taip sunkokai erdvėje orientuojuosi. Turėjau ir dvi avarijas, jei jas galima taip pavadinti. Vieną kartą sukdama į dešinę pro kitą mašiną nubrozdinau šoną. Juokiausi ir tiems vyrukams, kurių mašina buvo, sakiau, kad čia turbūt moteriška natūra – vis labiau glaustis.
O antra avarija buvo labai įdomi. Prie šviesoforo man įvažiavo į galą. Didžiausiam mano nustebimui, įvažiavo lygiai tokia pati „Mazda 121”, tokios pat žalios spalvos, išlipo lygiai tokia pati blondinė, kaip aš, ir netgi taip pat baltai apsirengusi. Paskui, kai tvarkėme dokumentus, pasirodė, kad ir jos gimtadienis nuo mano skiriasi tik viena diena.
Anksčiau vairuodavau labiau intuityviai, taisykles nelabai mokėjau, o dabar esu žymiai atsargesnė. Kai veži vaiką, kuriam vos daugiau nei vieneri, jauti didesnę atsakomybę.
Prisižiūrite daug naujutėlių automobilių, gal apie kokį nors pasvajojate?
Seilę varvinu, bet man jie per brangūs, todėl per daug ir negalvoju. Dabar žaviuosi „Pontiac Vibe”. Tai – kažkas tarp visureigio ir miniveno. Apskritai didžioji dalis naujų automobilių man yra gražūs ir visų norėčiau. Nebent sportiniai nelabai patinka – jie labiau tiktų netekėjusiai moteriai ar nevedusiam vaikinui.
Ne iš kiekvienos moters lūpų išgirsi „Pontiac” pavadinimą.
Darbas priverčia domėtis automobiliais ir laisvalaikiu. Akis visada užkliūva už straipsnių apie juos, domiuosi Lietuvoje veikiančiais klubais.
Beje, buvo atlikti tyrimai, kiek yra vairuojančių vyrų ir moterų. Pastarųjų skaičius vis auga, požiūris į moterį vairuotoją keičiasi, jos sulaukia jau daugiau pagarbos. Anksčiau tik būdavo: „Et, višta, blogiau orientuojasi”. Ir vyrai, parodoje pristatantys automobilius, labai normaliai į mane reaguoja. Tenka žinoti, kas vyksta rinkoje, bet iki smulkmenų apie automobilį išmanyti juk nereikia. Anksčiau, kai Klaipėdoje dar buvo sitroenų salonas, jam vadovavo moteris. Prisimenu, ir pati stebėjausi, man tai atrodė keista ir sudėtinga, bet ji iš manęs juokėsi ir sakė, kad čia nieko sunkaus. Dabar pastebiu, kad salonuose daugėja moterų vadybininkių, ir jos niekuo nenusileidžia vyrams.