Mieli pėstieji, eidami per gatvę žiūrėkite ne į šviesoforą, o į automobilius – dar nebuvo nė vieno atvejo, kai pėsčiasis buvo partrenktas šviesoforo.
Šis pokštas yra teisingas, bet tik iš dalies – reikia žiūrėti ir į šviesoforo signalą. Tačiau nuo 1868-ųjų, kai Londone, Džordžo ir Tilto gatvių sankryžoje, atsirado pirmasis šviesoforas, žmonija, o ypač lietuviškoji jos dalis, taip ir neišmoko tinkamai naudotis šiuo įrenginiu.
Ne ką geriau mūsiškiams sekasi įsisavinti ir kitą kelio „įrangą” – pėsčiųjų perėją. 1953-iaisiais pirmą kartą Vokietijoje ant gatvės nupieštos baltos juostos mūsų pėstiesiems iki šiol neatrodo labai reikšmingos.
„Kruvini” skaičiai
Kuriant „zebru” dažnai vadinamą pėsčiųjų perėją dalyvavo ir mokslininkai. Anot jų, žmogaus akis į juodas ir baltas linijas reaguoja kaip į pavojų reiškiantį dirgiklį, todėl prieš tokią perėją vairuotojai instinktyviai sumažina greitį.
Bet visa tai – teorija, o skaičiai rodo tai, kad pusė žmonių partrenkiami pėsčiųjų perėjose. Lietuvoje didžiausia dalis – maždaug trečdalis – įskaitinių avarijų yra užvažiavimas ant pėsčiųjų. Jų pernai šalyje žuvo 252 (33,2 proc. visų žuvusiųjų keliuose).
Vis dėlto ir pastarieji nėra šventi. Policijos duomenimis, 2005 metais 13 proc. visų įskaitinių avarijų įvyko dėl pėsčiųjų kaltės. Šiose eismo nelaimėse žuvo 181 žmogus, 1 033 buvo sužeista.
Geriau greičiau nei saugiau?
„Būtų idealu, jei pėsčiųjų ir transporto keliai nesusikirstų. Deja, taip nėra, o tai, kas turėtų apsaugoti pėsčiuosius nuo automobilių – perėjos gatvėse, požeminės perėjos ar tvoros – yra dažnai ignoruojama pačių pėsčiųjų”, – sako Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Saulius Švėgžda.
Anot jo, mūsų žmonių mentalitetas toks, kad per gatvę einama ne ten, kur saugiau, o ten, kur greičiau. Galbūt būtent todėl pėstiesiems itin pavojingose vietose – ir Šilutės plente, ir Vingio gatvėje – beveik nematyti tų, kurie gatvę kirstų specialiai jų saugumui įrengtose požeminėse perėjose.
Kiek daugiau – pastaruoju metu kaimynystėje išdygus naujiems prekybos centrams – naudojamasi požeminėmis perėjomis Baltijos ir Taikos prospekto žiede.
„Yra tos požeminės perėjos, bet žmonės jomis nesinaudoja – gal ir dėl to, kad jos yra nykios ir bauginančios”, – spėja S. Švėgžda.
Tvora nesustabdė
Tačiau, matyt, tai ne vienintelė priežastis. Ne vienas saugaus eismo specialistas teigia, kad pėstieji, kaip, beje, ir vairuotojai, eismo taisyklių nesilaiko dėl vidinės kultūros bei pagarbos kitam žmogui stokos, taip pat dėl įpročių.
„Prisiminkite tvorelės Taikos prospekte, netoli „Akropolio”, atsiradimo istoriją – ten jos net planuota nebuvo, tačiau pamatėme, kad vyksta ties buvusia „Pavasario” parduotuve panaikinus perėją, ir teko tvorelę įrengti”, – teigia Egidijus Prižgintas, miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas bei Saugaus eismo komisijos pirmininkas.
Nepaisant specialistų norų saugoti pėsčiuosius nuo nelaimių, šiems tai nerūpi – net ir įrengus tvorelę žmonės lyg skruzdėlės kerta gatvę šioje vietoje. „Jokios priemonės ar draudimai žmogaus neišgelbės, jei jis pats to nenorės”, – komentuoja E. Prižgintas.
Miesto vadovai tikisi, kad pėsčiuosius galbūt pavyks suvilioti naujausiu technikos žodžiu – šviečiančia perėja, atšilus orams turinčia atsirasti Herkaus Manto gatvėje, ties M. Mažvydo alėja.
Tiesa, kelio dangoje įrengti šviesos diodai, užsižiebiantys prie perėjos priartėjus žmogui, daugiau skirti atkreipti vairuotojų dėmesį.
Nesuvokia vairuotojų galimybių
Tačiau net ir perėja einantys pėstieji gali būti savo žūties ar sužalojimo kaltininkai. Prieš trejus metus Kelių eismo taisyklės papildytos punktu, teigiančiu, kad pėsčiasis, prieš eidamas per perėją, privalo įvertinti atstumą iki atvažiuojančio automobilio ir jo greitį.
„Kiekvienas atvejis – individualus, ir ištirti, ar žmogus numatė mašinos greitį bei įvertino atstumą iki jos, yra labai sunku”, – apie pėsčiųjų partrenkimų perėjose tyrimą sako S. Švėgžda.
Jis pripažįsta, jog pėstieji dažnai nesuvokia, kad automobilis negali sustoti „čia ir dabar pat”, ir įžūliai išeina į gatvę prieš pat atvažiuojančią mašiną. Pėstieji kalti ir tada, kai atsitrenkia į pravažiuojančio automobilio šoną.
Kartais neišvengiama nelaimių ir tuo atveju, kai pėsčiuosius perėjoje praleidžia vienoje juostoje sustojusi mašina – per gatvę einantis žmogus dažnai nesuvokia, kad kita juosta važiuojantis automobilis gali ir nesustoti, nors to reikalauja taisyklės.
„Savo požiūriu į eismo saugumą pėstieji nuo vairuotojų nesiskiria – vienam užtenka vienos pamokos, ir jis elgiasi pagal taisykles, kitam į visa tai nusispjauti”, – konstatuoja S. Švėgžda.