D. Sobeckio knyga kursto religines aistras

Naujosios Dainiaus Sobeckio knygos „Žvejo sūnaus“ pristatymas virto pasikandžiojimu tarp Klaipėdos kultūrininkų: rašytojo Rimanto Černiausko, docento Aleksandro Žalio, rašytojo Clandestinus ir kt.

„Žvejo sūnaus“ – antroji teologo ir poeto D. Sobeckio knyga, kurioje jis tęsia pirmojoje knygoje „Be vietovardžių“ pradėtą dievoieškos kelią. D. Sobeckis naujojoje knygoje eiliuoja apie sielos dėmes, sąskaitas už nuodėmes, Žvejo sūnų, kuris labiau mėgo dirbti staliaus darbus nei žvejoti, miros, nardo ir alyvų sodą…

Knyga nėra skirta lengvam pasiskaitymui, tai – krikščioniškos filosofijos pasireiškimas su didele doze skepsio.

Būtent tai suglumino kai kuriuos skaitytojus – krikščioniškos tiesos D. Sobeckio knygoje apsivertė aukštyn kojomis. R. Černiauskas netgi apkaltino poetą šventvagyste.

Tuo tarpu A. Žalys tikino, kad D. Sobeckis – neeilinis tipas paviršutiniškos šiuolaikinės literatūros pasaulyje. „Dainiaus kūrybos problematika susijusi su senais laikais, kalbama apie gyvenimo prasmę, Dievą. Šiuolaikinė literatūra dažnai elgiasi kaip vaikas, pamiršęs pagarbą tėvams. Ji tampa nežinia kuo, nes pamiršta klasiką. Literatūra be to – kaip smėlio pilis. Šiuolaikinėje literatūroje yra daug išsidirbinėjimo, nesusipratimų. O Dainius remiasi Evangelija. Biblija, Homeras, Dantė, Šekspyras – atraminiai egzistencijos dalykai“, – motyvavo A. Žalys.

R. Černiauskas prieštaravo savo kolegai – jo pirmasis įspūdis visai kitoks. „Kalbėsiu ne apie poeziją, o apie kitus dalykus. Knygoje viskas pastatyta aukštyn kojomis. Man liko daug neaiškių dalykų, nežinau, kaip šią knygą vertinti. Tai – pasityčiojimas. Dainiau, ką tu darai, yra šiek tiek šventvagiška. Bet mes ne musulmonai, sprogdinantys ambasadas. Mes – vakariečiai, ir Dainiaus, apipylę benzinu, nedeginsime“, – sakė rašytojas.

Rašytojas Clandestinus teigė, kad D. Sobeckis jam primena vieną žmogų, kartojusį: „Negaliu rasti sau vietos, nes nežinau, kur būsiu: danguje ar pragare.“

Knygos „Žvejo sūnaus“ redaktorius Danielius Milašauskas pasiūlė: „Kūrėjui leidžiama daug kas. Knygą skaitykite ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai – paieškokite įvairių prasmių. Nuoga krikščionybės tiesa, kurios knygoje tikrai galima rasti, ne visada būna maloni.“

D. Sobeckis sakė apie savo knygą išgridęs įvairių nuomonių, pasiūlė vadovautis pirmuoju įspūdžiu, kuris būnąs tikriausias, ir į kritikus kreipėsi savo eilėmis: „Dieve, atleisk tave mylintiems, nes jie nežino, ką daro…“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.