Sergantieji kraujo vėžiu turi vilties pasveikti

Kraujo čiulpų transplantacijos Lietuvoje laukia septyni žmonės, kuriems stengiamasi surasti donorus

Maždaug 1500 Lietuvos vaikų ir suaugusiųjų per metus sužino, kad serga piktybine kraujo liga. Kai kuriems jų vienintelė galimybė išgyventi – kaulų čiulpų transplantacija. Tačiau surasti donorą nelengva. Jų medikai ieško Lietuvos ir pasaulio kaulų čiulpų registre. Laiko paieškoms jie turi nedaug – jei per porą mėnesių donoras nerandamas, gyvybę išgelbėti nebelieka vilčių.

Donorai – jauni žmonės

„Būk geras“ („Be good“) – taip vadinasi projektas, kurį vykdo Santariškių klinikų Kaulų čiulpų transplantacijos ir chemoterapijos skyriaus medikai, visoje Lietuvoje ragindami žmones tapti kraujo čiulpų donorais. Tokia akcija „Respublikos“ laikraščio iniciatyva užvakar įvyko Kaune. Daugiau kaip pusšimtis žmonių, daugiausia jaunų, panoro išgelbėti gyvybę sergantiesiems kraujo vėžiu – jie davė kraujo mėginius ir užpildė donoro anketas.

„Tai labai kilnus dalykas – padėti sunkiai sergančiajam. Jei mano kraujas išgelbėtų bent vieną gyvybę, būčiau labai laiminga.

Niekas nėra apsaugotas nuo tokios sunkios ligos, kiekvienas galime atsidurti panašioje situacijoje“, – sakė Kauno 1-osios muzikos mokyklos pedagogė Irena Ragelevičienė. Kauno medicinos universiteto antro kurso studentės būsimosios odontologės Laura Žiūkaitė ir Eglė Zdanavičiūtė teigė net nesuabejojusios, ar verta tapti donorėmis: pakviestos akcijos rengėjų sutiko iš karto ir dar pasikvietė draugių. „Manau, kad kuo daugiau žmonių turėtų suprasti, kaip svarbu pagelbėti ištiktiesiems tokios ligos, – sakė Laura. – Donorystei neturime būti abejingi. Juk tai gali nutikti bet kam“.

Kauno technologijos universiteto studentė Akvilė Kazlauskienė duoti kraujo eilėje laukė su dešimties mėnesių sūneliu Kasparu. Jauna moteris sakė: ypač liūdna, kai šia sunkia liga serga jauni žmonės, tad norėtų jiems pagelbėti. „Galbūt mano kraujas tiks bendraamžei studentei Aistei, kurią ištiko tokia sunki liga. Linkiu jai stiprybės ir tikiuosi, kad Aistė pasveiks“, – sakė Akvilė.

Studentė nepasiduoda nevilčiai

Vytauto Didžiojo universiteto ketvirto kurso studentė Aistė R. irgi buvo su tais, kurie panoro tapti donorais. Tik jos padėtis kitokia – 22 metų moteris laukia kraujo čiulpų persodinimo operacijos. Ant jos kelių sėdėjo ir linksmai krykštė keturių mėnesių dukrelė Rusnė, kuri, sakė jauna moteris, – jos didžiausias džiaugsmas. Dėl jos jauna mama privalo gyventi. Prieš metus Aistei medikai nustatė baisą diagnozę – lėtinė mieloleukemija. „Apie šią ligą sužinojau tada, kai pradėjau lauktis kūdikio, – pasakoja Aistė. – Kraujo tyrimai rodė, kad trombocitų ir leukocitų buvo tris kartus daugiau nei norma. Padarius kaulų čiulpų biopsiją paaiškėjo tikroji diagnozė“.

Aistė pasakoja, kad gydytojai jai patarė nerizikuoti gimdyti kūdikį, nes tai – pavojinga. Bet moteris neatsisakė būsimos motinystės. Nėštumo metu kraujo tyrimai buvo arti normos, ji jautėsi neblogai. „Tik klausiau medikų, ar dukrelė nepaveldės mano ligos. Laimei, ji gimė visiškai sveika“, – pasakoja jauna mama. Dabar Aistės kraujo tyrimai vėl kelia nerimo. Tačiau moteris tiki, kad pasveiks, atsiras jos kraujo leukocitų antigenų kodą atitinkantis donoras. „Tada ryšiuosi kraujo čiulpų persodinimo operacijai, kuri, neabejoju, mane išgelbės“, – sakė Aistė.

Tarp donorų savanorių buvo ir Aistės brolis, Šančių vidurinės mokyklos dvyliktokas Žygintas, kuris į akciją atėjo kartu su keliais savo draugais. „Sesei mano kraujo antigenas netiko, bet gal galėsiu padėti kitiems“, – sakė moksleivis. Beje, Aistės sesers ir brolio antigenai identiški, o vyriausiajai seseriai jie netinka.

Atliekami išsamūs tyrimai

Kraujo mėginius iš donorų ėmusios Santariškių klinikų Kaulų čiulpų transplantacijos ir chemoterapijos skyriaus gydytoja Rita Kviliūtė, bendrosios praktikos slaugytojos Dovilė Juonytė ir Marija Malinovskaja kartu davė užpildyti ir donoro anketas. Medikės būsimiesiems donorams aiškino, kad paėmus kraujo bus atliekami 8 tyrimai ir apie rezultatus painformuojama po savaitės. „Bus nustatomi antigenai, pagal kuriuos vėliau atrenkami tapatūs, t.y. tinkami tam pacientui, donorai. Taip pat atliekamas bendras kraujo tyrimas bei infekcinių ligų (ŽIV, B ir C hepatitų, sifilio, kitų virusų) tyrimai, nustatoma kraujo grupė, – sakė gydytoja R.Kviliūtė. – Jei viskas gerai, asmens, kaip potencialaus kaulų čiulpų donoro, duomenys bus skelbiami pasauliniame donorų banke“.

Kiekvienas donoras turi savo numerį (kodą). Negiminingas kamienines ląsteles donuoti gali asmenys nuo 18 iki 55 metų. Kadangi užsiregistravusio donoro gali prireikti tik po kelerių metų, registruotis į donorų banką gali asmenys nuo 18 iki 45 metų.

Pasak R.Kviliūtės, šiuo metu kraujo čiulpų donoro laukia septyni Lietuvoje gyvenantys pacientai. Pernai padarytos 184 kaulų čiulpų transplantacijos, iš viso Lietuvoje kaulų čiulpai persodinti daugiau kaip 200 žmonių. „Jei potencialių donorų registre būtų daugiau savanorių, tranplantacijų skaičius gerokai išaugtų“, – sakė R.Kviliūtė. Kamieninių ląstelių „paėmimo iš kraujo“ procedūra (aferezė) Lietuvoje atliekama Santariškių klinikose. Ląstelės gali būti surenkamos dviem būdais – iš kraujo arba kaulo čiulpų. Jį gali pasirinkti pats donoras, atsižvelgęs į gydytojo patarimus. Dėl per šimtmečius susiformavusio bendro genofondo lietuviui rasti donorą lietuvį yra didesnė tikimybė. Tačiau mažas savanorių skaičius šią galimybę labai apriboja. Pasak gydytojos, šiuo metu negiminingų kamieninių ląstelių donorų Lietuvos registre yra 1080 savanorių.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.