Kancerogenu pripažinto asbesto pilna mūsų gyvenamojoje aplinkoje, tačiau Vyriausybė nepasirūpina, kad būtų pašalintas jo keliamas pavojus
Mikroskopinis asbesto plaušelis, įstrigęs plaučiuose, po kelių dešimtmečių gali sukelti plaučių vėžį. Kancerogeniška medžiaga asbestas nuo 1961 metų buvo plačiai naudojama statybose. Kaimo regionuose per 70 proc. individualių gyvenamųjų namų, vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų stogų tebėra dengti asbestinio šiferio lakštais. Iš jo pagaminti ir didesniųjų miestų senesnės statybos daugiabučių balkonai, apšiltinti vamzdynai, rūsiai.
Tai kelia pavojų žmonių sveikatai, tačiau valdžios institucijos nesiima inventorizuoti, kiek šios pavojingos cheminės medžiagos yra, ir nepasirūpina, kad šis pavojus būtų pašalintas.
Pripažino, kad yra kenksmingas
1977 metais Tarptautinis vėžio tyrimų centras pripažino, kad asbestas yra kancerogeniškas. Taip pat buvo konstatuota, kad tai pagrindinis piktybinius navikus sukeliantis pramoninis teršalas, jų riziką padidinantis net 3 kartus, aiškina Higienos instituto Darbo medicinos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt.
„Asbesto plaušeliai yra labai ploni, jie patenka į orą, o po to įkvepiami. Plaučiuose išsilaiko 20 – 30 metų. Iš jų gali išsivystyti tokios sunkios ligos, kaip asbestozė, plaučių vėžys, mezatelioma, pleuros pakenkimai. Tiems, kurie rūko, plaučių vėžio rizika dar labiau išauga”, – komentuoja R.Petrauskaitė-Everatt.
Vakarų šalyse nuo asbesto sukeliamų ligų miršta tūkstančiai žmonių. Lietuvoje, nors nuo 1961 metų buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų asbesto (vienam gyventojui per metus – po 7 kilogramus), nenustatyta nė viena asbesto sukelta profesinė liga, nė vienas plaučių vėžio ar mezateliomos atvejis nėra susietas su asbesto poveikiu.
Tuo tarpu Europos Sąjungos sveikatos priežiūros institucijos yra konstatavusios, jog asbestas yra pagrindinė darbuotojų profesinių vėžinių susirgimų priežastis. Statistika rodo, kad kas 10 mirusiam nuo plaučių vėžio turėjo įtakos šios medžiagos poveikis.
Viena priežasčių, dėl kurios asbesto sukeliamos ligos ir jų aukos ignoruojamos Lietuvoje – gydytojams trūksta žinių apie žalingą asbesto poveikį ir jo sukeliamas ligas. Susirgusiojo plaučių vėžiu medikai visada paklausia, ar jis rūko, tačiau retai kada pasidomi apie darbo aplinkoje galėjusius būti pavojingus veiksnius, ypač prieš kelis dešimtmečius, pastebi specialistė. Žmogus irgi apie tai nepagalvoja. Taip ligos priežastys ir lieka neišaiškintos.
Nesuvokia grėsmės
Didžiausią pavojų patirti žalingą asbesto poveikį turi statybų pramonės darbuotojai, specialistai, atliekantys pastatų, šiluminių tinklų, vamzdynų, katilinių įrengimų priežiūros, remonto ar griovimo darbus. Atsargūs turi būti ir žmonės, kurių sodo, individualūs namai ar ūkiniai pastatai dengti banguotuoju šiferiu, asbestocementinės medžiagos buvo naudotos juos statant.
Higienos instituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Gražinos Smolianskienės vertinimu, svarbiausia, kad žmonės patys neimtų šalinti asbesto iš savo gyvenamosios aplinkos. Nežinodami, kaip tai daryti, gali dar labiau sau ir aplinkiniams pakenkti. Asbestas pavojingiausias tuomet, kai jį pradedi ardyti. Todėl reikia būti atsargiems ėmus remontuoti šiferinius stogus, juo dengtus balkonus, rūsius ar vamzdynus.
„Šiferiu dengtų stogų turinčių namų netrūksta ir didžiuosiuose miestuose, sostinėje, Kaune. Ką ir kalbėti apie senesnės statybos daugiabučius, kurių balkonai uždengti banguotuoju šiferiu ar kitais asbesto gaminiais, juo padengti ir šių namų šiluminiai mazgai, izoliuoti vamzdynai, jis naudotas apdailai rūsiuose. Ten nuolat vaikštome, uogienes, bulves laikome”, – aiškina pašnekovė.
Ypač daug asbesto plaušelių į aplinką išsiskiria gaisrų metu. Gaisrininkai ardo šiferinius stogus, meta ant žemės. Per labai trumpą laiką į orą patenka labai didelis kiekis asbesto plaušelių. Toje aplinkoje dirba gaisrininkai, vaikščioja gyventojai, teršalai plaukia į gretimus namus. Ir visiems ramu, nes niekas nesuvokia pavojaus.
„Galiu nuraminti bent tuo, kad Lietuvoje dažnai lyja, o lietus tuos plaušelius nuplauna, suriša, jie patenka ant žemės, užželia žole ar užsninga ir sugrįžta atgal į žemę, iš kur ir yra kilę, nes asbestas yra mineralas, natūrali gamtinė žaliava. Taip jie tampa visiškai nepavojingi”, – sako mokslininkė.
Ignoruoja problemą
Seimo narys Rimantas Remeika baiminasi, kad neatlaikiusius speigų Telšių bei Gargždų vamzdynus remontuojantys darbininkai bei gyventojai nėra apsaugoti nuo asbesto, kurio šiluminių vamzdynų trasose yra panaudota labai daug, keliamos grėsmės. Veikiami šalčio, įtrūkusiose vietose plaušeliai atskyla jau savaime, o remontuojant jų į aplinką patenka didelis kiekis.
R.Remeika piktinasi, kad Vyriausybė nepripažįsta asbesto keliančia grėsmę žmonių sveikatai medžiaga ir nesiima priemonių, kad ji būtų inventorizuota ir pašalinta iš mūsų aplinkos. Jo teigimu, suvokus jo keliamą grėsmę asbestas jau pašalintas iš gyvenamosios ir darbo aplinkos Prancūzijoje, Olandijoje, panašūs darbai vyksta Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, kitose šalyse.
„Buvo sukurtos vyriausybinės programos, skirta lėšų. Prie programų finansavimo prisidėjo ir darbdaviai, nes jie suinteresuoti, kad nereikėtų mokėti už profesinę ligą, kurią gali sukelti ši cheminė medžiaga. Lietuvoje tai niekam nerūpi. Nei Aplinkos, nei Sveikatos apsaugos ministerijai. Ir darbdaviams ramu, nes asbesto sukeltų ligų mūsų šalyje tarp profesinių ligų nėra”, – kritikuoja politikas.
Jo įsitikinimu, asbesto inventorizavimo bei šalinimo darbus Aplinkos ministerija galėtų finansuoti per Praeities taršos šalinimo programą, Sveikatos apsaugos ministerija taip pat įgyvendina keletą programų, susijusių su gyvenamosios aplinkos gerinimu. Realu pasitelkti ir ES struktūrinių fondų lėšas. Šie metai Europoje kaip tik paskelbti kovos su asbestu metais, tai palanki aplinkybė.
„Kreipiausi į Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Finansų, Žemės ūkio ministerijas. Visos pripažino, kad problemą būtina spręsti. Tačiau visos skubėjo parodyti pirštu į kitą ministeriją, esą tai jos reikalas. Gal reikėtų pasekti Lenkijos pavyzdžiu, kur valstybinė asbesto šalinimo programa patvirtinta 2002 metais. Ji finansuojama ne tik iš biudžeto, bet pritraukiamas ir privatus kapitalas”, – tikina parlamentaras.