Lietuvos jaunimas santūriai vertina pokyčius šalyje – tik 37 proc. apklaustųjų mano, kad situacija Lietuvoje gerėja. Tai rodo Valstybinės jaunimo reikalų tarybos (VJRT) užsakymu atlikto jaunimo sociologinio tyrimo rezultatai.
„Apibūdinant jaunimo sociologinį portretą reikia pažymėti, jog per pastaruosius penkerius metus padidėjo savo verslu užsiimančio jaunimo dalis. Jaunimas tampa vis labiau tolerantiškas seksualinių mažumų, priklausomų nuo narkotikų, alkoholio, religinėms sektoms priklausančių asmenų atžvilgiu”, – tyrimo rezultatų pristatymo metu sakė VJRT sekretorius Juozas Meldžiukas.
„SPINTER tyrimų” gautais duomenimis, svarbiausios jaunų žmonių vertybės yra šeima, materialinė gerovė, išsimokslinimas, darbas, draugai ir laisvalaikis. Jaunas žmogus vis sėkmingiau prisitaiko šiandieninėje darbo rinkoje. Palyginti su 2000 metais, beveik dvigubai išaugo visiškai patenkintų savo darbu jaunų žmonių procentas.
Nors remiantis atliktu tyrimu 80 proc. jaunų žmonių teigė esantys laimingi, tačiau jaunimas labiausiai nepatenkintas materialine padėtimi, – šis faktas labiausiai daro įtaką migracinėms nuostatoms. Bent trumpam į Vakarus išvykti norėtų apie 70 proc. jaunuolių. Pasilikti Lietuvoje dažniausiai „stabdo” nebaigtos studijos ir jaunas amžius. Paguodžia vienintelis faktas, jog mokslus baigęs vyresnio amžiaus jaunimas mažiau žavisi bent trumpalaikės emigracijos galimybe, kas leidžia manyti, kad sėkmingai baigę mokslus ir radę juos tenkinantį darbą Lietuvoje šiandieniniai moksleiviai ar pirmųjų kursų studentai pakeis savo nuostatas ir liks Lietuvoje.
Jaunimas tampa labiau egoistiškas. Išaugo jaunimo, manančio, kad gyvenime labai svarbu pripažinimas ir valdžia, procentas. J.Meldžiuko teigimu, vis daugiau jaunimo pabrėžia, jog gyvenime jiems labai svarbu būti pripažintais, realizuoti save ir net valdyti.
Kita vertus, šiandieniniam jaunuoliui palyginti su 2000 m., gerokai svarbesnė tapo religija. Dauguma respondentų neslepia deklaratyvaus tikėjimo pobūdžio, t.y. formaliai priskiria save religinei konfesijai, todėl išaugusį religijos reikšmingumą galime paaiškinti faktu, jog dabartinis jaunimas užaugo jau nepriklausomoje Lietuvoje, kurios kultūrinė aplinka, grįžusi prie vakarietiškų tradicijų, religingumą vertina kaip integralią darnios asmenybės dalį.
Tai patvirtina ir faktas, jog 95 proc. tikinčiųjų nurodė kartu su tradicijomis perėmę ir savo tėvų bei senelių tikėjimą.
Tyrimas visoje Lietuvoje buvo atliktas praėjusių metų lapkričio – gruodžio mėnesiais. Apklausoje dalyvavo 1002 respondentai, kurių amžius buvo nuo 14 iki 29 metų.
VJRT užsakymu Jaunimo situacijos tyrimai atliekami periodiškai. Jais siekiama išsiaiškinti jaunimo problemas, aktyvumą visuomenėje, jaunų žmonių vertybines orientacijas ir nuostatas įvairiose gyvenimo srityse bei įvertinti bendrą šalies situaciją.