Pedagogai dreba ne mažiau nei dvyliktokai

Liko kelios savaitės iki tos dienos, kai abiturientai turės pasirinkti brandos egzaminus, kuriuos laikys pavasarį. Dabar jiems pats atsakingiausias metas, nes svarbu teisingai įvertinti jėgas ir nuspręsti, kokiam egzaminui ryžtis – valstybiniam ar mokykliniam.

Buvo ir nesąžiningų mokytojų

Nuo to, kokius egzaminus pasirinks ir kaip juos išlaikys, daug priklausys abiturientų galimybės pasirinkti aukštąją mokyklą. Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus (ŠUS) duomenimis, praėjusiais mokslo metais tik 87,6 procentų egzaminus laikiusių dvyliktokų jie buvo sėkmingi. Geriau sekėsi gimnazijų auklėtiniams: egzaminus išlaikė 93 procentai, o vidurinių mokyklų dvyliktokų pasiekimai buvo kuklesni. Apskritai neišlaikiusiųjų kasmet daugėja: nuo 2002-ųjų šis skaičius šoktelėjo nuo 4 iki 12,4 proc. Vis mažiau abiturientų egzaminus išlaiko labai gerai. Patys populiariausi – vidutiniokai.

Pasak ŠUS vyriausiosios specialistės Zitos Blėdienės, pagrįstai kyla klausimas: ar teisingai dvyliktokai pasirenka egzamino tipą? Ar jie gerai įvertina savo jėgas ir neperlenkia lazdos sėsdami prie valstybinio egzamino stalo? Artėjant kovo 1-ajai, kuomet reikės galutinai apsispręsti dėl egzaminų, pedagogai ir tėvai turėtų būti dvyliktokams patys geriausi patarėjai, kad vėliau nereikėtų nusivilti.

Pernai buvo pakeista mokyklinių egzaminų vertinimo sistema – mokytojai už žinias rašė tik taškus, o galutiniu pažymiu užduotis pagal taškus vertino Nacionalinis egzaminų centras (NEC). Rezultatai dvejopi: vertinimas esą buvo objektyvesnis, bet padaugėjo ir neišlaikiusiųjų. Kauniečiams mokykliniai egzaminai buvo gerokai sėkmingesni. NEC po egzamino patikrinus 497 kauniečių darbus, 21 mokyklos pedagogams buvo surašyti aktai – pažeidimų rasta nemažai. „Tai labai rimtas signalas. Tie mokytojai negalės dalyvauti vertinimo komisijose, tai turės įtakos juos atestuojant”, – sakė Z.Blėdienė.

Dar vienas kietas riešutas

Esminis dalykas – laikant mokyklinius egzaminus, matyt, galiojo „savų sienų” principas. „Peršasi keista išvada – rezultatai tokie, tarsi valstybinius egzaminus rinktųsi blogiausi, o mokyklinius – geriausi mokiniai”, – teigė ŠUS specialistė. Per pakartotinę sesiją egzaminų neišlaikė maždaug 10 proc. moksleivių. Manoma, kad tokia sesija nereikalinga, galvojama jos visai atsisakyti. Suklupusieji per pagrindinę sesiją egzaminą galės perlaikyti tik kitais metais.

Pasak Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo Antano Bagdono, 18-oje vidurinių mokyklų vykdoma kokybės patikra. Aiškinamasi, kas kaltas dėl egzaminų prastų rezultatų, kokia mokytojų kompetencija ir kt.

Šiemet pirmą kartą abiturientai galės laikyti informacinių technologijų valstybinį egzaminą. Neabejojama, kad tai bus kietas riešutas, šiam egzaminui ryšis ne itin daug dvyliktokų. Egzaminas bus iš dviejų dalių: teorinės ir praktinės. Pastarajai bus skirta net 75 proc. užduočių, moksleiviai privalės pademonstruoti, kaip jie įvaldę informacines technologijas, ar sugeba programuoti. Ne visose mokyklose ši disciplina dėstoma vienodai, trūksta kvalifikuotų informatikos specialistų. Vienas svarbiausių reikalavimų – kad šiam egzaminui būtų tinkamai pasirengta, „nesušlubuotų” kompiuterinė technika.

Norima atsikratyti tinginių

Laikant užsienio kalbos egzaminą bėdos tokios pačios. Po jo paprastai sulaukiama daug moksleivių skundų, kad prastai girdimas skaitomas tekstas, dėl prastos technikos dvyliktokai patiria daug nesėkmių. Šiemet „užsieniečių” grupėse bus mažiau moksleivių – ne 15 kaip anksčiau, bet 12. Direktoriams rekomenduota apsirūpinti kokybiškais grotuvais ir neverkšlenti, kad jie per egzaminą nuvylė.

Mokyklų vadovai įspėti ir dar dėl vieno galimo neleistino veiksmo: kad besibaigiant mokslo metams jie nepersistengtų ir nebandytų prastai besimokančių abiturientų nukreipti į Suaugusiųjų mokymo centrą. Niekam ne paslaptis, kad taip bandoma atsikratyti tinginiais ir nusimesti nuo savo pečių atsakomybę.

Šiųmetės laidos abiturientams bus leidžiama laikyti egzaminus tik tada, jei jie, pasibaigus mokslo metams turės tų dalykų patenkinamus pažymius. Skirtingai negu pernai, tie, kurių žinios iš vieno ar kito dalyko įvertintos neigiamai, neturės galimybės juos išsitaisyti ir egzaminus laikyti tais pačiais metais.

Valstybinius brandos egzaminus pirmą kartą galės laikyti užsienyje gyvenantys ir ten besimokantys abiturientai. Jie tai galės daryti pakartotinės sesijos metu, jei mokyklos vadovas sutiks egzaminus vykdyti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.