Ryškėja Pažaislio ansamblio išsaugojimo ir tvarkymo programos kontūrai. Vakar posėdžiavusi darbo grupė dėliojo paskutinius akcentus. Paaiškėjo, kad vargu ar galima tikėtis lėšų iš Europos ekonominės erdvės, Norvegijos mechanizmų fondų, skiriamų paveldo objektų tvarkymui. Lieka pasikliauti Europos Sąjungos struktūriniais fondais, tačiau norint pasinaudoti jų lėšomis teks įgyvendinti nemažai reikalavimų. Programos rengėjai sieks, kad Vyriausybė Pažaislio ansamblio išsaugojimo darbams finansuoti planuojamas lėšas skirtų atskira eilute.
Nesutaria dėl detaliojo plano
Vakar Kultūros ministerijoje A.Brazausko potvarkiu sudaryta darbo grupė posėdžiavo jau trečiąjį kartą. Tačiau prieiti prie vieningos nuomonės dėl kai kurių klausimų niekaip nepavyksta. Posėdyje užvirė ginčai dėl to, kaip turėtų būti rengiamas vienuolyno ansamblį supančios teritorijos detalusis planas, reikalingas turizmo infrastruktūrai plėtoti.
Kadangi čia įsikūrusios Šv.Kazimiero seserų kongregacijos atstovės nenori vienuolyno teritorijoje jokių naujų statinių ir pasisako prieš esamų pritaikymą, turistams aptarnauti reikalingi objektai turės būti statomi už jo ribų. Vietos, kur galėtų įsikurti viešbutis, kavinė, informacijos centras ir pan., yra teritorija ties jachtklubu, prieplauka, pliažas.
Tačiau jos priklauso privatiems asmenims. Kažin ar Vyriausybė imsis finansuoti privačios teritorijos detaliojo plano rengimą. Dėl to reikia tartis su savininkais. Pasak darbo grupės vadovės, Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėjos Irmos Grigaitienės, dar nežinia, ar šie asmenys sutiks dalyvauti planavimo procese.
Posėdyje nuspręsta, kad dar reikia nustatyti, į kokią teritoriją aplinkui vienuolyno ansamblį nebus įsileistos statybos, kokia jos dalis turi būti globojama. Kol kas neaišku, kas detalųjį planą turėtų rengti – Kultūros paveldo departamentas, miesto savivaldybė ar apskrities administracija ir kas už tai mokės.
Dėlioja darbus
„Programos projekte numatėme du pagrindinius tikslus – išsaugoti unikalų Pažaislio baroko ansamblį naudojant jį viešajam pažinimui ir pristatyti jį pasaulio visuomenei, siekiant įtraukti jį į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą”, – komentavo darbo grupės vadovė I.Grigaitienė.
Programos projekte numatyta atlikti Pažaislio vienuolyno ansamblio tvarkymo bei pritaikymo darbus, sukurti turizmo infrastruktūrą, kuri sudarytų palankesnes sąlygas jo pažinimui, atlikti galimybių studiją infrastruktūrai plėtoti. Taip pat bus užsakyta analizė, ar Pažaislio vienuolynas atitinka UNESCO Pasaulio paveldo komiteto keliamus reikalavimus.
Darbo grupė baigia sudaryti ir programos vykdymo priemonių planą, kuriame numatyti konkretūs darbai, kuriuos reikės atlikti. Pirmiausiai teks iš naujo parengti vienuolyno restauravimo ir tvarkymo darbų programą, įtraukiant į ją daug papildomų tyrimų – geologinių, inžinerinių, konstruktyvinių, nes pastebėta, jog skyla pamatai ir sienos. Menotyrininkų prašymu bus įvertinta restauruotų freskų ir stiuko kokybė.
„Negalime tikėtis, kad visus šiuos darbus finansuos Vyriausybė iš biudžeto, todėl esame numatę parengti ir projektą ES struktūriniams fondams. Iš jų gauti lėšų įmanoma su sąlyga, kad Pažaislio ansamblis būtų naudojamas turizmui ir kitiems viešiesiems tikslams. Ši veikla dabar per mažai išvystyta, nėra reikiamos infrastruktūros”, – sakė darbo grupės vadovė.
Reikia plėtoti viešąją veiklą
I.Grigaitienė atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė, perduodama ansamblį vienuolėms, įpareigojo, o jos sutiko, kad Pažaislis būtų prieinamas žmonėms. Su šia sąlyga bus finansuojama ir Vienuolyno išsaugojimo ir tvarkymo programa.
Darbo grupės narys, Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis mano, kad būtina plėtoti ne tik turistinę, bet ir koncertinę, muziejinę veiklą. Dabar ansamblio bažnyčioje rengiami tik sakralinės muzikos koncertai, o Pažaislio festivalio koncertai įsileidžiami tik į kiemą. „Aišku, mes nesakome, kad čia reikia rengti roko koncertus”, – šmaikštavo A.Degutis.
Vienuolės baiminasi, ar atlaikys dar didesnį lankytojų srautą. Posėdyje dalyvavusi sesuo Julita aiškino, kad jų tikrai netrūksta: pernai įvyko 930 ekskursijų, apsilankė 23 tūkst. turistų, o kartu su dalyvavusiais Pažaislio festivalio koncertuose pabuvojo per 40 tūkst. lankytojų. O kur dar čia veikiantis dienos centras, šeimos, savanoriai.
Darbo grupė svarstė, kad reikėtų paskaičiuoti, kiek žmonių vienuolės gali priimti. A.Degutis siūlė daugiau dėmesio skirti turistų aptarnavimo vadybos tobulinimui: tiek turistų, o nieko neuždirbama.
Menotyrininkė Laima Šinkūnaitė informavo, kad muziejinę funkciją ansamblis taip pat atlieka: veikia 4 vienuolyno muziejaus salės, savo ekspoziciją čia įrengti baigia Kauno arkivyskupijos muziejus. Iki vasaros pradžios dalyje svečių namo planuojama įrengti bažnytinio meno ekspoziciją.
Giedrė Budvytienė