Gali būti, kad Klaipėdos vicemeras Vidmantas Plečkaitis spjaus į politiką, nes atrado kitą įdomų užsiėmimą – marinistinę tapybą.
Ne taip seniai visus stebinęs scenarijais humoro serialams ir pjesėmis šią savaitę vicemeras atskleidė dar vieną savo pomėgį. Savo darbo kabinete jis pasikabino paveikslą, kuriame pavaizduotas jūrą skrodžiantis burlaivis. Paveikslo kamputyje inicialai – V.P. Tai reiškia, jog kūrinio autorius pats Vidmantas Plečkaitis.
„Kai parsinešiau paveikslą namo, žmona paklausė, už kiek pirkau. Meras R. Taraškevičius irgi nepatikėjo, kad mano darbas, pareiškė, kad reprodukcija. Bičiulis L. Poška sukritikavo kompoziciją, sakė, kad laivą į drobę kaip į klozetą įkišau, kad erdvės, jūros per mažai. O man – gražu”, – didžiavosi savo kūriniu autorius.
Pirmasis V. Plečkaičio aliejiniais dažais tapytas paveikslas vaizduoja realų švedui kapitonui Viktorui Gotlovui (Victor Gottlow) priklausantį burlaivį „Baltic Beauty”, kuris praeitais metais dalyvavo Jūros šventės regatoje „Baltic Sail”.
„Aš pats buvau ant šio laivo denio, bendravau su jo kapitonu ir įteikiau jam alaus statinę. Vėliau stebėjau, kaip šis laivas plaukia jau su išskleistomis burėmis Rostoke. Man jis padarė didžiulį įspūdį. Labai jo norėjau”, – pasakojo pradedantis dailininkas.
Tapyti vicemerą paskatino žinomas Klaipėdos marinistas, beje, taip pat politikas, Nikolajus Vorobjovas. „Spalio pabaigoje, po mamos laidotuvių, mano gyvenime buvo labai sunkus periodas. Dūšioje buvo nyku, nieko nenorėjau. Kaip tik tuo momentu susidraugavau su Nikolajumi, dažnai užsukdavau į jo dirbtuves, su pavydu žiūrėjau, kaip jis tokias gražias jūras tapo. Vieną dieną bičiulis įspraudė į rankas teptuką ir pasakė: „Pats pabandyk”, – prisiminė V. Plečkaitis.
N. Vorobjovas sakė labai nustebęs, kai pamatė, kad vicemeras puikiai piešia. V. Plečkaitis prisipažino 1967-1971 m. buvusiuose Klaipėdos pionierių namuose (dabar Laikrodžių muziejus) lankęs piešimo būrelį pas mokytoją Piotrą Piotrovičių Kuzmickį.
Vėliau rengėsi studijuoti architektūrą ir 10 klasėje metus laiko lankė parengiamuosius braižybos kursus Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos institutas). „Paskutiniais metais tuos kursus pramiegojau ir studijuoti architektūros neįstojau, nes gavau 2 iš matematikos egzamino”, – prisiminė nuoskaudą vicemeras.
V. Plečkaičio dailės studijos pasibaigė tarybinėje armijoje. „Per dvejus metus praradau ir ranką, ir požiūrį. Todėl grįžęs prie dažų nesiliečiau. Tik 1989-1991 m., kai buvo užėjusi tapymo mada, pabandžiau tapyti kunigaikščių portretus. Bet nesisekė ir nepatiko. Pamiršau savo pomėgį, nebent sūnums su akvarele arba guašu papaišydavau kokį plakatą mokykloje”.
Tapybos technikos pagrindų, spalvų gamos derinimo V. Plečkaitis pas N. Vorobjovą mokėsi trejetą mėnesių, tiksliau, gal 12 dienų, nes dirbdavo tik savaitgaliais, po darbo.
„Jei Nikolajaus dirbtuvėse nebūdavo, aš nieko nedarydavau. Jis užbėgdamas už akių man aiškino net kaip teptuką laikyti. Aš net viską susirašiau. Jaučiuosi kaip studentas”, – juokėsi vicemeras.
V. Plečkaitis sakė daugiausia vargęs, tapydamas laivo korpusą. „Ant jo gal 5 sluoksniai dažų užtepti. Ir dar rezultatas manęs netenkina, dar reikėtų pakoreguoti vidurinę liniją. Buvo visko, kartą sumaišiau visai nederančias spalvas rudą ir mėlyną, buvo baisu. Svarbiausias dalykas, kurį įsisamoninau buvo tai, jog paletėje nėra baltos spalvos. Nikolajus iš karto patarė, kokiomis spalvomis bures reikia tepti. Bet man atrodė šlykščiai, lyg purvinos. Tik vėliau, kai nutapiau jūrą ir dangų, pasirodė, kad visai gražu”.
Vos pabaigęs pirmąją drobę vicemeras entuziastingai griebėsi naujos. „Jis jau ligonis”, – konstatavo diagnozę gabiam mokiniui N. Vorobjovas.
Pasak V. Plečkaičio, antrasis paveikslas bus dvigubai didesnis. „Jame bus mano sufantazuotas vaizdas. Didžiąją dalį ploto užims jūra, dar bus uolienos, švyturys. Man patinka jūra. Žiūriu į Nikolajaus paveikslus ir norisi į juos ranką įkišti, toks įspūdis, kad ten iš tiesų vanduo. Ir į šitą jūrą, – rodo į savo paveikslą, – man norisi įbristi. Man ji atrodo kaip tikra”, – gėrisi pašnekovas.
Pats pradėjęs tapyti vicemeras užsidegė ir Klaipėdos marinistų parodą Rostoke bei Gdanske suorganizuoti ir jų darbų katalogą išleisti. O kadangi marinistus mūsų mieste ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti tai vicemeras pretenduoja ir pats į tikrų dailininkų tarpą įlįsti.
Su tapyba V. Plečkaitis dabar sieja ne tik ambicijas, bet ir svajones. „Galbūt po metų, kitų, kai įvaldysiu techniką, pradėsiu tapyti portretus, nes šis žanras mane visada labiausiai traukė. Pirmiausia norėčiau nutapyti Klaipėdos universiteto rektorių Vladą Žulkų. Man jis įdomus žmogus, jo veidas – išraiškingas, ir mantija įdomi…”, – kalbėjo Klaipėdos vicemeras V. Plečkaitis.