Išrinktieji apie turtus kalba nerišliai

Vakar paskelbti duomenys apie dviejų Panevėžio apskrities Seimo narių ir dviejų Pasvalio valdininkų nekilnojamąjį turtą turėjo kaip reikiant apstulbinti rinkėjus.

Visi šie keturi politikai ir valdininkai iki šiol buvo paprastiems gyventojams žinomi kaip labiau kukliai gyvenantys nei labai turtingi žmonės.

Tačiau dabar jų pavardės puikuojasi oficialiai daugiausiai nekilnojamojo turto valdančių valdininkų ir politikų sąraše.

Pateikti skaičiai įspūdingi

Tarp 70 abėcėlės tvarka lentelėje išvardintų daugiausiai nekilnojamojo turto turinčių asmenų yra minimas panevėžietis Seimo narys Gintaras Šileikis, biržietis Seimo narys Viktoras Rinkevičius, Pasvalio rajono vicemeras Povilas Balčiūnas ir administracijos direktorius Edvardas Trinkūnas.

G.Šileikis pristatomas kaip 6 statinių (butų, namų ar kitų pastatų) bei 2 žemės sklypų savininkas.

V.Rinkevičius Biržuose turi įsigijęs 4 statinius bei 19 žemės sklypų. Šis politikas per įvairių žemės ūkio bendrovių akcijas bei savo šeimos narius valdo ir didžiulius, tūkstančius hektarų siekiančius dirbamos žemės plotus.

P.Balčiūnas valdo net 9 stati-nius Panevėžyje ir Pasvalyje bei 3 žemės sklypus Pasvalyje.

E.Trinkūnas yra 5 statinių Pasvalio bei Vilniaus rajonuose savininkas. Taip pat jis valdo ir 8 žemės sklypus tuose pačiuose Pasvalio bei Vilniaus rajonuose.

Viskas priklauso žmonai

Buvęs Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius G.Šileikis jau trečią kadenciją panevėžiečių yra išrinktas Seimo nariu.

Miesto gyventojai iki šiol žinojo, kad per 9 metus šalies parlamente G.Šileikis lyg ir labai nepraturtėjo – toliau gyvena miesto centre, Laisvės aikštėje esančiame daugiabutyje, nuosavo automobilio kaip ir neįsigijo.

Savo turto deklaracijoje iš Liberalų ir centro sąjungos po Artūro Zuoko skandalo pabėgęs G.Šileikis ir dabar teigė nurodąs tik vieną jam priklausantį butą – tą, kuriame ir gyvena su šeima.

Visas kitas nekilnojamasis turtas, anot Seimo nario, priklauso ne jam, o žmonai Aidai. Ji, pasak vyro, turi kelis butus Panevėžyje ir galbūt vieną žemės sklypą.

Šį nekilnojamąjį turtą, kaip teigė G.Šileikis, ji įsigijo dar nebūdama santuokoje su juo, todėl tuo ir nesidomintis. O deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai abu sutuoktiniai, pašnekovo tvirtinimu, pildę atskirai.

„Jei abudu kartu būtume užgyvenę tą turtą, tai aš žinočiau kiekvieną centimetrą”, – juokėsi pašnekovas.

A.Šileikienė jau turi solidžią – per 15 metų verslininkės patirtį ir nemažai metų dirba alkoholio prekyba užsiimančios „Mineralinių vandenų” bendrovės Panevėžio regiono vadove.

Neprisiminė, kada pirko

Jau šį pavasarį G.Šileikis su šeima turėtų įsikraustyti į netoliese jo buto esantį senos statybos geltonų plytų namą Š.Mero gatvėje.

Vakar seimūnas „Panevėžio rytui” negalėjo pasakyti nei tikslaus jo adreso, nei to, ar šis namas su nedideliu žemės sklypu yra ir jo, ar tik sutuoktinės Aidos nuosavybė.

„Neprisimenu, kada jį žmona pirko – ar tada, kai jau buvome susituokę, ar kiek anksčiau”, – aiškino seimūnas.

Pagal įstatymus, jei namas vieno iš sutuoktinių įsigytas prieš santuoką, jis ir toliau priklauso tik tam sutuoktiniui, jei santuokoje, net jei ir perkamas vieno kurio vardu, – abiem.

G.Šileikis vedė prieš 5 metus, nors maždaug tiek pat laiko su būsima žmona gyveno oficialiai savo ryšio neįregistravęs.

Nors seimūnas ir buvo labai nekalbus, jis pripažino, kad žmona namo slapta nuo jo nepirko.

„Žinoma, rodė man, tarėmės”, – sakė G.Šileikis ir pridūrė, kad remontu rūpinasi vietoje, Panevėžyje, gyvenanti žmona, nes ji yra jų šeimos finansų ministrė.

Kaimynai buvo šnekesni

Vis dėlto seimūnas dar abejojo, kad tikrai su šeima apsigyvens naujajame name Panevėžyje. Ne todėl, kad jį trauktų Vilnius, kuriame jis dirba, ar kitos vietovės.

„Aš tikrai turėjau galimybių įsikurti Vilniuje, tačiau mane labiau traukia kaimas”, – neslėpė pašnekovas, tačiau vis tiek iki galo nepaaiškino, kodėl dar yra abejonių dėl apsigyvenimo įsigytame name.

Ir visiems pažįstamiems, klausiantiems, kada gi bus įkurtuvės, G.Šileikis nieko konkrečiai neatsako.

„Žinoma, darau jį kruopščiai, kaip sau. Tačiau galutinai nuspręsime pavasarį, kai baigsime remontą”, – sakė seimūnas.

Prieškarinės statybos mūrinis namas iš išorės neatrodo didelis, jo erdvę kiek išplečia palėpėje esantis antras aukštas.

Nors G.Šileikis apie namo remontą kalbėjo nedaug ir nenoromis, tačiau jo būsimieji kaimynai buvo šnekesni. Žmonės skundėsi, kad vasarą čia dėl tų seimūno statybų griuvo baisūs debesys dulkių, tačiau kartu džiaugėsi, kad pagaliau tas namas iš landynės virs normaliu.

Kažkiek sutaupyti įmanoma

G.Šileikis nenorėjo gilintis į ilgesnius svarstymus, ar iš Seimo nario atlyginimo galima įsigyti daug nekilnojamojo turto.

„Per trumpą laiką gal ir nesusitaupysi daugiau iš algos, į rankas nesiekiančios net trijų tūkstančių litų, tačiau per mano 9 metus darbo gal ir įmanoma kiek atidėti”, – manė pašnekovas.

Kur išleidžia savo likusius nuo kasdienybės pirkinių pinigus ir kodėl pats, kaip jo žmona, neinvestuoja į nekilnojamąjį turtą, G.Šileikis nepanoro atsakyti.

Visko, kas susiję su jų šeimos turtu, seimūnas patarė klausti žmonos, tačiau praėjus kelioms minutėms po šio pokalbio A.Šileikienės telefonas buvo išjungtas.

Stebėjosi esąs turtingas

55 metų V.Rinkevičius, sužinojęs apie spaudoje paskelbtus skaičius, jog turi 4 namus, butus ar kitus statinius Biržuose, ėmė labai stebėtis ir šaipytis.

„Esu laimingas. Jei man dar tris butus padovanotumėte, tai būčiau turtingas. Išskyrus namą, jokių pirčių, butų ar kitų statinių neturiu”, – teigė V.Rinkevičius.

Kiek tiksliai turįs žemės sklypų, seimūnas tikino taip pat neatsimenąs.

„Yra oficialiai deklaruotas turtas, ten ir matyti skaičiai. Juk jūs irgi nepasakytumėte, kiek degtukų dėžutėje yra degtukų”, – sakė jis.

Valstybinei tarnybinės etikos komisijai pateiktoje 2005 metų deklaracijoje V.Rinkevičius yra nurodęs, kad Biržuose valdo 19 žemės sklypų.

Biržuose niekam ne paslaptis, kad Seimo nario šeima aktyviai rajone supirkinėja žemes, B.Rinkevičienės vardu yra registruotas ūkis. Jo valdomos žemės siekia tūkstančius hektarų.

V.Rinkevičius sovietmečiu buvo vienas svarbiausių asmenų rajone – prieš Nepriklausomybės atgavimą jis pabuvo ir vykdomojo komiteto pirmininku, ir rajono valdytojo pavaduotoju, ir Žemės ūkio skyriaus viršininku.

Turi akcijų ir turtų

V.Rinkevičiaus žmona Birutė jau dešimtį metų vadovauja Biržuose įsikūrusiam „Žydruvos” bendrovės prekybos centrui, šeima turi jo akcijų.

Seimūno sūnus Ričardas vadovauja prieš 5 metus „Žemtiekimo” bendrovės įsigytai Kirdonių žemės ūkio bendrovei. V.Rinkevičius yra vadovavęs „Biržų žemtiekimui” iki tapdamas Seimo nariu bei turi jo akcijų.

Seimo narys V.Rinkevičius 2005 metų deklaracijoje yra nurodęs, kad Biržų rajone yra įsigijęs 11 žemės, miško, sodo sklypų. Kauno rajone jis turi įsigijęs du žemės, miško ar vandens telkinius. Biržų daugiabutyje turi vieną butą, kitų statinių – vieną, turi ir dar vieną statinį. Kokį – deklaracijoje nenurodoma.

Jau pastebėta, kad kai kurie šalies seimūnai ir valdininkai, deklaruodami savo turtą, gudrauja ir vasarnamius bei oficialiai neįregistruotus namus pateikia kaip „kitus statinius”.

Vieną gyvenamąjį namą seimūnas yra paveldėjęs. Jis yra atkūręs nuosavybę į 5 žemės, miško, sodo sklypus ar vandens telkinius.

Seimo narys gauna dividendus iš „Žydruvos” bei žemės ūkio veiklos pajamų iš Kirdonių žemės ūkio bendrovės, „Biržų grūdų”, „Šilauogės”, „Rapsoilos”, „Lppramos Vilnius”, „Artis Gulbis” bei „Juodosios uogos” bendrovių ar įmonių.

Be to, V.Rinkevičius gauna dividentus iš UAB „Žemtiekimas”.

Seimūnas bei jo žmona turi „Žydruvos”, „Nord LB Lietuvos” bei „Biržų žemtiekimo” akcijų, pajaus dalį Biržų kredito unijoje.

2004 metais Valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyriui pateiktoje metinėje šeimos turto deklaracijoje nurodoma, jog privalomo registruoti turto Rinkevičiai turi už daugiau nei pusę milijono litų.

Vertybinių popierių, meno kūrinių šeima turi už 851 161 litus. Piniginės lėšos siekia 126 668 litus. Šeimos pasiskolintų lėšų suma – 321,3 tūkstančio litų.

Pirko garažus ir sandėliukus

Pasvalio rajono savivaldybės mero pavaduotojui krikščioniui demokratui 48 metų P.Balčiūnui su žmona gydytoja stomatologe Regina priklauso 9 statiniai Pasvalio rajone ir Panevėžio mieste bei 3 žemės sklypai. To vicemeras neneigė ir korespondentui.

Vicemeras „Panevėžio ryto” korespondentui sakė, jog prieš 11 metų paveldėjo tetai priklausiusį medinį gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu ir 7 arais žemės Pasvalyje, Joniškėlio gatvėje. Šioje sodyboje šiuo metu gyvena mero pavaduotojo šeima.

„Namas statytas prieš 50 metų, kai aš dar nebuvau gimęs. Tikiuosi, jog smegduobė nepasiglemš pastato ir jame galėsiu sulaukti senatvės”, – šmaikštavo P.Balčiūnas, nuo 1995 metų vadovavęs Pasvalio paštui.

Maždaug prieš 10 metų mero pavaduotojo šeima įsigijo du kambarius Vilniaus gatvėje stovinčiame bendrabutyje. Viename jų įsteigtas R.Balčiūnienės stomatologijos kabinetas, kitame medikė įsirengė poilsio kambarį.

P.Balčiūnas sakė prieš 10 metų Panevėžyje pasistatęs garažą, nes tada ten dar gyveno ir turėjo butą, pirktą už investicinius čekius. Būstą vėliau išsikėlęs jis pardavė, tačiau garažo – ne.

1998-2000 metais vicemeras Pasvalio rajone teigė įsigijęs mūrinį garažą ir ūkinį pastatą, iš medinių konstrukcijų suręstą ir skarda apkaltą sandėlį bei medinį sandėliuką.

„Už visus pastatus sumokėjau apie 40 tūkstančių litų. O prie garažo pristatytos pašiūrės vertė – 85 litai”, – tvirtino P.Balčiūnas.

Pašnekovas vis dėlto neatskleidė, kam panaudos įsigytus pastatus. Mero pavaduotojui priklauso ir maždaug 2 hektarai žemės, esančios po jo įsigytais statiniais ir aplink juos.

Be to, R.Balčiūnienei jos tėvas padovanojo iš savo gimdytojo paveldėtus 8 hektarus miško Kelmučių kaime.

Vilniaus rajone – paveldėta

Pasvalio savivaldybės administracijos direktorius nepartinis 52 metų E. Trinkūnas su žmona Halina, dirbančia vyresniąja personalo inspektore Pasvalio ligoninėje, deklaravo valdantis 5 statinius ir 8 žemės sklypus.

Šis pasvaliečiams priklausantis turtas yra Pasvalio ir Vilniaus rajonuose, taip, kaip ir nurodyta spaudoje pateiktame sąraše.

„Už investicinius čekius išsipirkau butą Gėlių gatvėje, kuriame gyvenu su šeima iki šiol. Sovietiniais metais pasistačiau garažą Pasvalyje, Vilties gatvėje”, – turimą turtą vardijo E.Trinkūnas.

E.Trinkūnas dirbo 12,5 metų valstybės kontrolieriumi ir vyresniuoju auditoriumi Panevėžyje, Šiauliuose.

Sovietmečiu jis buvo vyriausiuoju inžinieriumi statybose, Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoju finansams ir ūkio reikalams.

1996 metais dabartinis administracijos direktorius teigė Kalno gatvėje, ant Lėvens upės kranto, už 5 tūkstančius litų nusipirkęs gyvenamąjį namą ir metalinį garažą su 13 arų žemės.

E.Trinkūnas sakė norįs apsigyventi šiame name, tačiau tai padarys negreitai: namo sienos sutrūniję, prašosi remonto.

Administracijos direktorius iš tėvų paveldėjo dalį sodybos, stovinčios Vilniaus rajone, Nemenčinėje.

Pasvalietis tvirtino, kad jam priklauso aštunta dalis medinio gyvenamojo namo bei ketvirtadalis greta jo stovinčio medinio sandėliuko ir mūrinio ūkinio pastato. Jam priklauso ir dalis žemės, esančios po pastatais.

E. ir H.Trinkūnų šeima turi 6,6 aro kolektyvinį sodą „Draugystės” sodų bendrijoje bei 28 hektarus žemės Pasvalio rajone.

Pasak savivaldybės administracijos vadovo, jis su žmona iš tėvų paveldėjo ir kelias dešimtis hektarų žemės Vilniaus rajone. Tačiau į draustinių teritorijoje esančią žemę nuosavybė atkurta nebuvusi, todėl beveik trys dešimtys hektarų buvo perkelti į Pasvalio rajoną.

Trinkūnai sakė jos viename plote negavę, todėl žemė dabar išmėtyta į 5 atskirus sklypus.

Limina Kepalaitė Sigitas Savickas Jurgita Vitkauskienė

„Panevėžio rytas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.