Gydytojų bijo ne tik žmonės, bet ir jų augintiniai. Keturkojai, atsitiktinai susitikę savo skriaudėją veterinarą, netgi nuo jo slepiasi. Visai kaip filmuke apie skiepų bijantį bailųjį begemotą.
Didelę veterinaro darbo patirtį turintis Kazimieras Paltarokas pasakojo, kad keturkojai apsilankymą pas jį prisimena ilgai. „Kartą einu parduotuvės link ir matau, kaip prieš kelias dienas mano „nuskriaustas” šuniukas tapena šalia šeimininko. Pamatęs mane, jis pasislėpė už šeimininko nugaros ir tik man nutolus vėl įsidrąsino eiti, kur ėjęs”, – šypsojosi specialistas.
Ne visi keturkojai pacientai linkę atsiduoti gydytojo valiai. Daugelį jų kausto ne tik nežinios, bet ir pirmojo apsilankymo pas veterinarą baimė.
Pjovė iltis
Prie veterinarijos gydytojo kabineto durų sutiktas Feliksas savo glėbyje stipriai spaudė juodą Siamo veislės katę. Braudamasis pro laukiančiuosius, vyriškis aiškino, kad jo augintinę būtina paskiepyti. „Paskui bus per vėlu. Jau ir dabar katino reikia”, – baiminosi Feliksas.
Veterinaro pasiteiravus, kaip jis susitvarko su nepaklusniais ligoniais, kurie ginasi kąsdami ar draskydamiesi, K.Paltarokas tik nusišypsojo: „Tokių problemų kyla retai. Piktesniems šunims uždedami antsnukiai. Be to, įspėja ir patys šeimininkai. Jei jie nieko nesako, vadinasi, augintinį galiu apčiupinėti. Bet šeimininkui įspėjus dėl pavojaus, suleidžiu raminamųjų vaistų”.
Į K.Paltaroko kabinetą atkeliauja ir egzotiški gyvūnai. „Prieš ketverius metus buvo atvežta beždžionė. Norėdamas ją sušildyti, žmogus neatidarė lauko durų ir vargšas gyvūnas prikepė prie radiatoriaus. Nebegalėjau jam pagelbėti”, – prisimindamas liūdną patirtį kalbėjo veterinaras.
Kitai beždžionei, anot specialisto, teko pjauti iltis. Jei jos užauga per ilgos, beždžionių patinai tampa agresyvūs. „Nupjovėme iltis, o dantis užplombavome. Teko į pagalbą kviestis stomatologus”, – pasakojo K.Paltarokas, kuriam teko operuoti ne tik erelį, bet ir kupranugarį.
Saugo katė
Veterinarų darbų krūvį lemia ir metų laikų kaita. Vasarą dažnai sulaukiama sužeistų gandrų. Žmonės juos randa iškritusius iš lizdų, patyrusius traumų. Per praėjusią vasarą K. Paltaroko kabinete pabuvojo apie dešimt gandrų.
Rimta problema veterinaras įvardijo ir žmonių apsileidimą bei tingėjimą pasidomėti, ko jų gyvūnams reikia. „Žmonės nežino, kaip prižiūrėti vandens ir sausumos vėžliukus. Jiems negalima visą laiką vaikščioti grindimis. Vėžliukams reikia terariumo. Priešingu atveju nusilpsta jo nosytė, nukenčia kiautas”, – kalbėjo specialistas.
Į savo darbą K.Paltarokas sakė žvelgiąs rimtai ir atsakingai. Kiekvieną dieną pradedantis ankstyvą rytą, paskutiniųjų ligonių veterinaras sulaukia tamsoje. Tačiau tuo viskas nesibaigia: reikia susitvarkyti, dezinfekuoti įrankius, tad darbo diena baigiasi tik prieš vidurnaktį.
Anksčiau veterinaro namuose net šešiolika metų išgyvenusį pudeliuką pakeitė katytė. „Nesulaukusi iki dvyliktos valandos užlipant aukštyn, ji miaukia, tarsi ragindama mane sugrįžti. Ji saugo ir prižiūri mūsų namus”, – šypsojosi pašnekovas.
Kristina Kanišauskaitė