Vyrai jau sulaužė taisyklę, kad jie neverkia
Norint, kad posakis „mano namai – mano tvirtovė” taptų realybe, reikia įdėti nemažai pastangų.
Ypač tuose namuose, kuriuose gyvena ūmaus charakterio, dažnai nervingi žmonės. Atrodytų, kad ramybę pirmiausiai turėtų užtikrinti vyrai. Manoma, kad jie savo elgesiu, reiklumu kitiems šeimos nariams privalėtų sukurti jaukią namų aurą.
Tačiau šiandien to galima tikėtis ne iš kiekvieno vyro. Dėl įvairiausių priežasčių jie patys tampa šeimos drumstėjais, triukšmadariais. Moterys stebisi: kodėl?
Silpnosios lyties atstovės yra įpareigotos suprasti vyrų isterijos protrūkius ir suvokti jų priežastis šeimoje.
Įsivaizduokite – vyras netikėtai pradeda kurtinančiai rėkti, trypti kojomis, daužyti kumščiais stalą, mėtyti indus, pakilęs staigiai išlekia iš kambario ir vėl tuoj pat sugrįžta, tranko duris. Jo žvilgsnis dega, veidas raudonas, plaukai išsidraikę, pasišiaušę. Žmonių jis nepuola. Tai tipiška vyro isterija.
Ji būdinga visiems stipriosios lyties atstovams.
Vyrai verkia
Stiprūs ir aistringi vyrai yra emocionalios, romantiškos, sentimentalios, jautrios, tačiau valingos, sugebančios vadovauti šeimai, uždirbti pinigų ir mylėti žmoną asmenybės.
Ankstyvoje vaikystėje jie šeimoje gavo „kietą pagrindą”. Girdėjo tėvo „kodeksą”, jog tikri vyrai niekada neverkia, slepia savo jausmus, yra santūrūs, rūstūs, išlaikantys pusiausvyrą visose gyvenimiškose situacijose.
Tačiau kaip išlaikyti tą pusiausvyrą, kai iš vidaus drasko emocijos?
Tokio vyro elgesys gali pasikeisti bet kurią akimirką. Rimtus reikalus jis sprendžia ramiai, o išlieti emocijas dėl smulkmenų gali visai netikėtai. Reikia žinoti, jog tokiu atveju kalta ne smulkmena. Žmogus turi iškrauti savo susikaupusią neigiamą energiją. Jis protingas, tad supranta: jei pasirinks tam laiką, kai reikia spręsti rimtas problemas, – nukentės. Štai kodėl jis paleidžia vadeles smulkmenose, kai jo isterijos rezultatai gali būti minimalūs.
Kuo baigiasi tokių vyrų isterija? Dažniausiai – idiliškomis scenomis. Jei žmona reagavo santūriai, jo nekoneveikė, – jie greitai nurimsta, pasijaučia kalti, silpni, pradeda atsiprašinėti ir meilintis.
Reikia šoko
Nervingas, jautrus, talentingas vyras savo isteriją gali panaudoti kaip priemonę pasiekti užsibrėžtą tikslą. Jis ilgai savyje kaupia įtampą, bet sykiu dairosi patogios progos ją išlieti. Radęs tinkamą momentą, leidžia sau prarasti kontrolę. Jam reikia, kad aplinkinius ištiktų šokas.
Pakalbinti psichologo tokie vyrai sako: „Atsiranda toks jausmas, tarytum triukšmingai griūva visos kliūtys, trukdžiusios siekti tikslo”.
Tokių vyrų istorinis pavyzdys – Napoleonas. Jis jau rytą žinodavo, kad tą dieną, net išsiliejęs ant kareivių, isteriškai tryps savo uniformos kepurę.
Stiprus ir protingas vyras lieka savimi patenkintas: tikslas pasiektas ir nėra priežasčių tęsti sceną. Po isterijos priepuolių jis elgiasi išdidžiai ir galvoja, kada tai reikės pakartoti. Tačiau ne greičiau kaip po pusmečio.
Ašaras suvaidina
Silpnų ir plepių vyrų isteriškumas labiau prilygsta artistiškumui. Silpnų vyrų emocijos liejasi nuolatos. Jų aplinkiniai nevertina, nes demonstruojamos nuotaikos nėra tikros. Tokius žmones visi pažįsta iš jų įpročio nuolat rėkauti. Norėdami akcentuoti minčių svarbą, jie sakinio kirtį visuomet nukelia į paskutinį žodį. Todėl jų sakiniai dažnai skamba tarsi klausiamieji.
Isteriją jie sukelia bet kokiu atveju, nes gyvenime bei darbe jie jaučiasi nevykėliais. Toks saviraiškos būdas jiems yra tarsi apsaugos skydas. Pagrindinis isterijos principas: „Pradėk rėkti ant kitų, neatrodysi pats kaltas”.
Silpni vyrai nurimsta pamažu, retkarčiais sušukdami, dūsaudami, net šykščią ašarą nubraukdami. Tokiu elgesiu siekia, kad namiškiai jaustųsi kalti dėl jo emocijų, atsiprašinėtų.
Kaip elgtis moteriai?
Nereikia leistis į ginčus. Kol vyras neišsirėks, nieko nuspręsti nebus įmanoma. Geriau išeiti iš kambario, išlaukti. Būtina atsiminti, jog tokios isterijos nereikia priimti „už gryną pinigą”.
Vyrų isterijos aplinkiniams nėra pavojingos. Tai nėra agresyvumo ar neapykantos išraiška, jei jis net grasintų. Tai tiesiog poreikis šitaip išreikšti jausmus. Vėliau ateina savęs gailėjimosi laikas.
Protinga žmona tai turi paaiškinti ir vaikams. O su isteriku reikia pakalbėti jam nurimus, paaiškinti, kokią žalą isterija daro jam pačiam, šeimai ir aplinkiniams.
Tačiau moterys daro klaidų. Jei jos jau neišeina iš kambario, tai bent turėtų neapsimesti, kad ta isterija joms nerūpi. Deja, būtent tai moterys dažniausiai ir stengiasi pabrėžti. Isterija greičiau baigsis, jei ją keliantysis sulauks daugiau dėmesio, nors ir tylomis. Jis jausis išklausytas ir suprastas.
Kai kurios moterys vyrų isterijos metu pasirenka dar vieną „tildymo” metodą. Stengiasi šūkaliojantį perrėkti. Kartais gavęs tokį atkirtį, vyras nutyla. Tačiau čia slypi kitas pavojus: bešaukdama moteris gali prikalbėti visokių kvailysčių, kurios pakenks santykiams. Nereikia pamiršti, jog gyvenimas tęsiasi ir po barnių.
Padeda sportas
Ar galima isterijos išvengti? Protingiausias būdas – pasistengti sukurti „nepiktybiškų” progų jam išlieti emocijas. Pavyzdžiui, galima emocingai žaisti įvairius žaidimus, padainuoti, išeiti kur nors pasivaikščioti. Daugeliui vyrų išsikrauti padeda sportas. Todėl neverta menkinti šį jų pomėgį, aiškinti, kad tai tėra laiko gaišimas. Jei vyksta vyrui įdomios rungtynės, žmona turėtų sutuoktiniui padėti atpalaiduoti emocijas nors ir prie televizoriaus. Tereikia kartu pasirgti už jo mėgstamą komandą.
Vyrai taip pat turėtų labai gerai išstudijuoti savo charakterį. Tai padės suvokti, kodėl jiems kyla toks negeras poreikis pulti į isteriją. Vyrai turėtų išsiaiškinti, kodėl ji atsiranda. Ar nėra kitų būdų išsikrauti?
„Mūsų emocijos yra kuras, nuo kurio priklauso mūsų socialinė savijauta ir protiniai sugebėjimai”, – sakė vienas JAV mokslininkas.
Parengė Vetusta Prišmantienė