Statybvietėje prie Malūnininko bokštelio pakvipo teismais

Konstatuota, kad sąlygas sklypo Kęstučio g. 86/ Kanto g. 18 detaliajam planui rengti Kauno paminklosaugininkai išdavė pažeisdami įstatymus, tačiau atstatyti teisybę nebus paprasta

Kultūros paveldo departamento vadovas prašo Vyriausybės atstovę Kauno apskrityje panaikinti sprendimus, priimtus jo pavaldinių Kaune. Prašoma sustabdyti arba panaikinti gausybę oficialių įsakymų ir sprendimų, kuriais buvo leista šalia Kauno miesto gynybinės sienos ir Malūnininko bokštelio statyti aukštuminį pastatą. Departamento komisija nustatė, kad Kauno teritorinio padalinio tarnautojai išdavė sąlygas sklypo Kęstučio g. 86/ Kanto g. 18 detaliajam planui rengti, pažeisdami sąlygų parengimo ir išdavimo taisykles.

Statybomis susidomėta po žaliųjų kreipimosi

Kultūros paveldo departamento vadovas į greta Malūnininko bokštelio vykdomas statybas atkreipė dėmesį po Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovų kreipimosi. Jame primenama, kad „Kauno senamiesčio apsaugai yra taikomas kultūrinio draustinio statusas. Draustiniuose apskritai draudžiama keisti kultūros paveldo objektų aplinką, mažinant jų kultūros paveldo vertę bei naikinti ar žaloti kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes), naikinti jų autentiškumą. Lietuvos valstybė, būdama Europos Sąjungoje ir, pasirašydama tarptautines konvencijas dėl kultūros paveldo apsaugos, įsipareigojo kultūros paveldą saugoti, puoselėti”.

Žalieji pareikalavo sustabdyti naujo statinio statybą Kauno senamiesčio teritorijoje šalia Malūnininko bokštelio ir gynybinės sienos, bei Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka imtis priemonių, kad būtų nedelsiant sustabdytas Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimas dėl teritorijos detaliojo plano patvirtinimo, kaip neatitinkantis įstatymų reikalavimų bei pažeidžiantis viešąjį visuomenės interesą.

Žaliųjų kreipimesi remiamasi Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimais. Ši komisija ne kartą svarstė kultūros paveldo problemas Kauno senamiestyje ir kitoje urbanizuotoje miesto dalyje. „1999 m. Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendime konstatuota, kad neparengti Kauno miesto gynybinės sienos specialieji bei detalieji planai. O 2004 m. sprendime „Dėl Kauno miesto plėtros ir kultūros paveldo būklės bei jos problemų” konstatuota, kad „nepradėti rengti specialieji planai, laipsniškai nyksta vertingas tarpukario Lietuvos architektūros paveldas, šalia vertingų paveldo objektų, pažeidžiant jų aplinką, mieste statomi bei projektuojami nauji kompleksai (prie Karmelitų bažnyčios ir kitur)”. Iki šiol neparengtas, istoriškai pagrįstas (paveldosauginių mokslinių tyrimų pagrindu), Sklypų planas”, – teigta dar pernai žaliųjų parengtame ir išsiųstame kreipimesi.

Valdininkei skyrė nuobaudą

Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymu sudaryta komisija išnagrinėjo žaliųjų kreipimąsi ir nustatė, kad Departamento Kauno teritorinio padalinio valstybės tarnautojai išdavė sąlygas sklypo Kęstučio g. 86/ Kanto g. 18 detaliajam planui rengti, pažeisdami Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. patvirtintas sąlygų parengimo ir išdavimo taisykles. Tarnybinį pažeidimą padariusiai Kauno teritorinio padalinio vadovei Irenai Vaškelienei skirta nuobauda – papeikimas už aplaidų ir nerūpestingą tiesioginių pareigų vykdymą.

I.Vaškelienės viršininkas, KPD direktorius Albinas Kuncevičius kreipėsi į Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje instituciją, prašydamas sustabdyti arba panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus dėl sklypo prie Malūnininko bokštelio detaliojo plano patvirtinimo bei kitus šių aktų pagrindu priimtus sprendimus dėl statinio statybos minėtame sklype.

Sklype Kęstučio ir Kanto gatvių kampe verslininkas Arūnas Stravinskas stato, pasak jo, 26 metrų aukščio pastatą. Jo pirmuosiuose dviejuose aukštuose planuoja įrengti kavinę, konferencijų salę, komercines patalpas. Kituose aukštuose suprojektuoti modernūs gyvenamieji būstai. Anot verslininko, dabar – pats statybų įkarštis.

Nesuprato, apie ką kalbama

Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė teigė, kad kol kas jos atstovaujamos institucijos specialistai dar nenagrinėjo iš KPD gauto rašto. Ji pati su dokumentu tik susipažino. R.Noreikienės teigimu, paveldosaugininkų rašte trūksta situaciją paaiškinančių dokumentų ir apskritai jis yra parengtas nemokšiškai. „Jeigu paveldosaugininkai atliko neteisėtus veiksmus, tai pirmiausiai tegu juos ir atšaukia, o ne parašo du sakinius, iš kurių aš net nesupratau, apie ką kalbama. Vyriausybės atstovo institucija negali ištaisyti visų institucijų padarytų klaidų. Be to, pavedimą ištirti, išnagrinėti, spręsti mums gali duoti tik Vyriausybė”, – sakė R.Noreikienė ir pridūrė, kad gautą raštą vis vien nagrinės, bet ne pirmumo tvarka. „Turime tik du specialistus, kai ateis KPD atsiųsto dokumento eilė, tai ir nagrinėsime”, – sakė Vyriausybės atstovė.

R.Noreikienė aiškino, kad pagal susiklosčiusią praktiką ji negalinti reikalauti Savivaldybės keisti ar panaikinti patvirtintų detaliųjų planų. Tai gali būti daroma tik teismo keliu. Tačiau Vyriausybės atstovė negali kreiptis į teismą, kol neparašo teikimo Savivaldybei, o to daryti negali.

Neatmetė galimybės kreiptis į teismą ir verslininkas A.Stravinskas, jei statyba prie Malūnininko bokštelio būtų sustabdyta. Bet jis nemano, kad taip gali atsitikti. „Statybą vykdome sąžiningai, visi dokumentai teisiškai sutvarkyti. Nėra jokio juridinio pagrindo prie jų kibti”, – tikino A.Stravinskas ir pridūrė, kad jam būtų lengviau vykdyti šią „pro mikroskopą stebimą statybą”, jei egzistuotų konkretūs teritorijos reglamentai.

Prabilo apie pažeistą miesto tęstinumą

Valstybinės kultūros paveldo komisijos analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Lapinskas aiškino: „Išlikęs gynybinės sienos bokštelis įprasmino tam tikro laikotarpio istorinę miesto raidą. Jeigu statomas pastatas ne tik užgožia šalia esantį bokštelį, bet ir sunaikina istorinę miesto struktūrą, jis pažeidžia miesto tęstinumą. Įteisintos „naujosios statybos” keičia Kauno įvaizdį. Sudarkant vieną elementą, sudarkomas miesto vystymasis. Neturėdami istorinės atramos, sudarome prielaidas miestui vystytis tarsi tuščioje vietoje. O taip juk nėra”.

J.Lapinskas įsitikinęs, kad Kultūros paveldo departamentas turi prisiimti kaltę už pavaldinių išduotas sąlygas detaliajam planui rengti. O pripažinęs klaidą, tiesą atstatyti per teismą.

KPD vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Aušra Dulevičiūtė-Kavaliauskienė teigė, kad departamentas prisiima kaltę dėl pažeidžiant įstatymus išduotų sąlygų Kęstučio g. 86/ Kanto g. 18 sklypo detaliajam planui rengti. Tai esą liudija I.Vaškelienei paskirta tarnybinė nuobauda. Tačiau „vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi sustabdyti ar panaikinti įsakymus dėl detaliojo sklypo prie Malūnininko bokštelio patvirtinimo – Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje kompetencijoje”.

Žilvinė Petrauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.