Tai niekada nesibaigia. Kur jūs bebūtumėte ir ką bedarytumėte, prasideda ginčai ir erzinimas: „Mama, jis mane muša”, „Ji paėmė mano knygą”, „Jis mane pavadino kvailiu!” Skamba pažįstamai? Bet jūs nerandate atsakymo į klausimą: „Kodėl jūsų vaikai taip nesutaria ir ką jūs dėl to galėtumėte padaryti?”
Pirmiausia, vaikai kovoja dėl tėvų dėmesio, meilės ir jiems skiriamo laiko. Jeigu vienam iš jų skiriate daugiau dėmesio nei kitam, natūralu, kad dėl to kyla pavydo jausmas. Antra, peštynių metu dažniausiai yra baudžiamas vyresnysis vaikas. Dėl to reikėtų susimąstyti, nes vyresnėlis dėl to gali pradėti jaustis mažiau mylimas bei nesuprastas.
Ką turėtų daryti tėvai?
·Nedidelius konfliktus ignoruokite.
Jeigu tarp vaikučių kyla menkas nesusipratimas bei manote, jog nėra pavojaus, kad kuriam nors iš mažųjų bus padaryta žala, stenkitės nekreipti į tai dėmesio, išlikti rami ir venkite kalbėti, ar netgi žiūrėti į savo peštukus. Galite pabandyti netgi išeiti iš kambario, visiškai nekreipiant dėmesio į vykstantį kivirčą. Tačiau nepamirškite atkreipti dėmesio ir pasakyti pagiriamąjį žodį tuomet, kai vaikai stengiasi elgtis gerai.
·Skirkite laiko kiekvienam vaikui.
Tyrimai rodo, kad bent15 ar 20 min. kas dieną vaikui skiriamo dėmesio turi labai didelės įtakos jo elgesiui, nesvarbu, ar jūs tą laiką praleisite žaisdami su mažyliu, skaitydami jam pasakas, ar paprasčiausiai įtraukdami jį į kasdienius darbus.
·Leiskite kiekvienam vaikui pasijusti išskirtinai ypatingu.
Kiekvienas vaikas yra savita asmenybė ir turi savo norus bei poreikius.Skatinkite, kad gerosios išskirtinės savybės bei pomėgiai vystytųsi. Venkite lyginti vaikus vieną su kitu, nes dėl to tarp jų kyla konkurencija. Juk pasakymas, kad Rūtai labai patinka piešti yra daug geresnis nei sakyti, kad Rūtelė turi daugiau meninių sugebėjimų nei jos broliukas.
·Leiskite kiekvienam vaikui turėti bent keletą savo asmeninių daiktų, kurių jiems nereikėtų su niekuo dalytis.
·Jeigu turite tris vaikus, įsitikinkite, kad kuris nors vienas iš jų nėra paliekamas nuošalyje, kai kiti du žaidžia.
·Dažnai konfliktai tarp broliukų ar sesučių kyla bežaidžiant. Ir peštynės prasideda ne vien dėl to, kad jie negali pasidalinti žaislais. Vyresnieji dažnai suirzta dėl to, kad jo jaunesnis broliukas ar sesutė dar neturi tokių įgūdžių, kad galėtų žaisti lygiomis jėgomis. Tokiais atvejais reikėtų stengtis padėti išsiaiškinti mažiesiems, ką kiekvienas turėtų padaryti, kad abu galėtų draugiškai žaisti.
Kada turėtumėte įsikišti?
Prisiminkite, kad peštukams ne visuomet yra reikalingas teisėjas. Kartais yra geriau nesikišti ir leisti vaikams sudėlioti viską į savo vietas patiems. Įsiterpti reikėtų tuomet, kai jaučiate, kad kuriam iš vaikų galėtų būti padaryta žala ir konfliktas darosi visiškai nebekontroliuojamas.
·Valdykite ir savo pačios jausmus. Jeigu jaučiate vienam vaikui didesnį pyktį nei kitam, stenkitės išlikti teisinga ir nerodyti didesnės neapykantos ar pritarimo vienam ar kitam. Bauskite ir guoskite visus vienodai.
·Jeigu vaikai ateina pas jus prašydami pagalbos išspręsti problemą, taip pat stenkitės nepalaikyti nei vienos nei kitos pusės. Juk iš tiesų jūs ko gero nematėte, kaip viskas prasidėjo. Išklausykite visus kaltinimus ir pasiteisinimus bei bandykite vaikučiams paaiškinti, kad šią problemą jie turėtų išspręsti patys. Galite pateikti keletą pasiūlymų, kurių dėka būtų rastas kompromisas.
Keli patarimai:
·Kadangi vaikai dažniausiai kovoja dėl tėvų meilės, tai paklausti, kurį iš vaikų jūs mylite labiau, pasakykite, jog kiekvienas iš jų yra ypatingas ir nei vieno niekas negali atstoti.
·Stenkitės išmokyti vaikus pasakyti kaip jie jaučiasi žodžiais, o ne veiksmais.
·Vaikams reikia žinoti, kad jūs suprantate, kaip jie jaučiasi.
·Vaikui meilė reiškia jam skiriamą laiką ir dėmesį.