Konservatorius paniro į bylos studijas

Vadinamąją „Draugystės” viešbučio bylą pradėjęs sklaidyti parlamentaras Jurgis Razma teigia radęs netikėtų detalių

Vakar Seimo narys konservatorius Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėjo susipažinimo su nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl viešbučio „Draugystė” privatizavimo procedūrą. J.Razma tvirtina jau pirmajame bylos tome radęs faktų, leidžiančių teigti, kad konservatorių iniciatyva šio privatizavimo reikalus išsiaiškinti parlamentinėje komisijoje buvo pagrįsta.

Įgaliojo atstovauti aukcione

J.Razma vakar į prokuratūrą atvyko 8 valandą ryto ir per pusantros valandos spėjo perskaityti kiek daugiau nei vieną bylos tomą. Iš viso šio ikiteisminio tyrimo medžiaga sudėta į dešimt aplankų, o bendra jos apimtis – per tūkstantį lapų.

Pirmajame bylos tome surinkta Valstybės turto fondo prokuratūrai pateikta medžiaga. Iš antrojo tomo Seimo narys spėjo perskaityti tik viešbučio savininkės Kristinos Brazauskienės ir jos antrojo vyro premjero Algirdo Brazausko liudijimus.

Pasak J.Razmos, tai, ką jis spėjo perskaityti, patvirtina glaudžius K.Butrimienės, o dabar – K.Brazauskienės ryšius su bendrovės „LUKoil Baltija” vadovo Ivano Paleičiko šeima.

„Tuo metu, kai „Vaizga” privatizavo 34 proc. akcijų paketą, pasirodo, jai aukcione atstovavo Kristina Butrimienė. Birutė Paleičikienė tuomet įgaliojo „Vaizgai” atstovauti Butrimienę vykusiame aukcione. Dėl to mūsų mintys apie Paleičiko ir Brazausko šeimos sąsajas, matyt, nebuvo iš piršto laužtos. Butrimienė nebuvo nei akcininkė toje „Vaigoje”, nei kokia darbuotoja, ir kad taip žmogus iš gatvės siūlomas įmonei atstovauti – nelabai įtikinamai atrodytų”, – vakar išėjęs iš prokuratūros sakė J.Razma.

Neįžiūri nieko bloga

K.Brazauskienė vakar pareiškė, kad J.Razmą nustebinęs faktas nėra „joks kriminalas”.

„Tas akcijų pardavimas buvo skelbtas kelis kartus. Vėliau „Vaizga” pareiškė norą įsigyti tą paketą. Atėjo, apžiūrėjo viešbutį, tuo metu jiems tiko ir paprašė, kad aš nuneščiau dokumentus. Nematau tame nieko blogo, įstatymai to daryti nedraudžia”, – sakė K.Brazauskienė.

2000 m. valstybei priklausiusią beveik 34 proc. „Draugystės” akcijų dalį už 2 mln. 800 tūkst. litų įsigijo viešą aukcioną laimėjusi UAB „Vaizga”, kuriai vadovauja I.Paleičiko žmona B.Paleičikienė. Po šio sandorio viešbučio privatizavimas buvo baigtas.

2000 m. pabaigoje K.Butrimienė turėjo 42 proc. akcijų, jos tuometinis vyras Antanas Butrimas – apie 8 proc. akcijų, „Vaizgai” priklausė jau apie 46 proc. akcijų. Vienu iš viešbučio valdytojų tuomet buvo „LUKoil Baltija” vadovo sūnus Andrejus Paleičikas, kuris buvo „Vaizgos” komercijos agentas.

2001 m. „Vaizga” beveik 39 proc. turėtų akcijų pardavė, o vėliau jas įsigijo K.Brazauskienė ir jos sūnus iš pirmosios santuokos.

Pasižadėjo neviešinti tyrimo medžiagos

J.Razma „Kauno dienai” sakė perskaitytoje tyrimo medžiagoje aptikęs ir daugiau „įdomių momentų”.

„1993 metų spalio antroje pusėje ponia Butrimienė tampa „Draugystės” viešbučio direktorės pavaduotoja ir už kelių dienų kaip tyčia prasideda tas pirminis privatizavimas, kai buvo leidžiama darbuotojams lengvatiniu būdu išsipirkti akcijas. Na, nežinau, ar tokiu atveju nekyla mintis, kad tie procesai kažkaip buvo apgalvotai suderinti. Nes jeigu ji nebūtų darbuotoja, negalėtų toje privatizavimo pradžioje dalyvauti”, – stebėjosi konservatorius.

J.Razma teigia, kad, prieš pradėdamas skaityti bylą, jis turėjo prokuratūroje pasirašyti pasižadėjimą neviešinti sužinotos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tad, pasak jo, jis gali kalbėti tik apie tokius dalykus, kuriuos, pagal kitus įstatymus, turėtų patys viešai deklaruoti byloje minimi politikai. K.Brazauskienė yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.

Premjeras pasipiktino

Sausio 11 dieną prokurorai nutraukė bylą dėl „Draugystės” privatizavimo praėjusiame dešimtmetyje skaidrumo, neradę įrodymų, kad tuometinis Prezidentas A.Brazauskas būtų dalyvavęs pačiame šios įmonės privatizavime, daręs įtaką privatizavimui ar spaudimą privatizavimą vykdžiusiems pareigūnams. Šį Vilniaus apygardos prokuratūros sprendimą po papildomo tyrimo patvirtino Generalinė prokuratūra.

Konservatorių žygiu į prokuratūrą vakar nepasitenkinimą išreiškė premjeras A.Brazauskas. Jis stebėjosi tuo, kad opozicija nepasitiki prokurorų išvadomis.

„Aš niekaip nesuprantu, kaip galima sumaišyti du dalykus? Kas tai yra politiškas vertinimas? Prokuratūra, Lietuvos, Generalinė, ištyrė bylą, prirašė šešis tomus po keletą šimtų puslapių. Aukščiausias teisinis lygis, koks gali būti. Ir atsiranda žmonės, kurie mano, kad jie geriau viską išmano negu Prokuratūra! Na, žinote, stebuklų kraštas. Aš daugiau neturiu žodžių, kaip komentuoti šitą visą reiškinį”, – vakar kalbėdamas radijui susierzinimo neslėpė A.Brazauskas.

Tuo tarpu J.Razma „Kauno dienai” sakė, kad opozicija neketina vertinti prokuratūros darbo: „Mes iš karto sakėme, kad mūsų keliami klausimai dėl Brazauskų šeimos verslo, dėl viešbučio privatizavimo aplinkybių vargu ar patenka į baudžiamosios atsakomybės sritį. Tai daugiau politinės ir moralinės atsakomybės klausimai ir į juos prokuratūra tiesiogiai atsakyti ir negali”.

Arūnas Ivaškevičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.