Artūras svajoja apie nuosavą avalynės taisyklą, o Lina – apie drabužių modeliavimo studijas
Enis – pats gabiausias. Tai tvirtino visi kalbinti Kauno paslaugų verslo profesinio rengimo centro būsimi ortopedinės avalynės gamintojai. Enį jie vadina „vunderkindu”. Jis jau įgijęs kitą profesiją. Ortopedinės avalynės gamybos profesijos mokytoja V.Šimkienė pagyrė ir Mariaus Stanaičio pastangas moksle, o štai būsima batviršių siuvėja Inga Tamošaitytė pasidžiaugė, kad profesijos mokytoja kartu su mokslo draugais pasiuvo jai šlepetes ir padovanojo gimtadienio proga.
Profesinio rengimo centre apie 80 negalią turinčių jaunuolių mokosi kartu su sveikaisiais ir įgyja ne tik ortopedinės avalynės gamintojo, bet ir siuvėjos, smulkaus verslo organizatoriaus, socialinių paslaugų teikėjo, žirgų prižiūrėtojo bei kitas profesijas.
Būsimas smulkaus verslo organizatorius Artūras Gudauskas ketina tapti smulkiu verslininku. Jis jau moka gaminti ortopedinę avalynę, studijuoja buhalterinę apskaitą ir kitus panašius dalykus, nes ketina įrengti avalynės taisyklą. Anot jo grupės vadovės Onos Dambrauskienės, šis vaikinas su negalia atėjo čia mokytis žinodamas, ko nori. „Jis labai tvarkingas ir pareigingas. Manau, galės pasirūpinti savo gyvenimu”, – sakė O.Dambrauskienė.
Socialinių paslaugų verslo skyriuje Artūras Vienažindys pasirinko lankomosios priežiūros darbuotojo specialybę. „Būsiu socialinio darbuotojo padėjėjas, patarnausiu vyresnio amžiaus žmonėms”, – aiškino Artūras, neseniai baigęs Apuolės internatinę mokyklą. Jis parodė mokyklos fojė įrengtame stende nuotrauką, kurioje sėdi ant žirgo. „Man tai labai patiko”, – tvirtino vaikinukas, pakėlęs nykštį.
Artūro mama, dirbanti Neįgalaus jaunimo užimtumo centre meno terapijos specialiste, taip pat mokosi šiame paslaugų verslo darbuotojų rengimo centre, siekdama savo meninį išsilavinimą papildyti socialinių mokslų diplomu.
Odeta, Aurelija, Rima, Julija, Vaida ir Lina atėjo čionai mokytis siuvėjos profesijos, baigusios Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų internatinę mokyklą. Pažymėtina, kad Linos Šatinskaitės pažymių vidurkis dabar tiesiog stulbinantis – 9,6. Tačiau smarkiai stebėtis, matyt, nereikia – Lina turi klausos aparatą ir gerai girdi. Lina yra išties gabi ir labai noriai padeda savo likimo draugėms, kurios ne visada supranta, ką aiškino mokytoja. Lina kartais primena užsimiršusiam pedagogui, kad šis nekalbėtų, nusisukęs į lentą. Mat klausos negalią turinčios mergaitės turi matyti kalbančiojo lūpas, kad suprastų, ką jis sako.
Anot Linos, visiškai kurčioms mergaitėms sunkiausiai mokytis lietuvių kalbą, nes gestų kalboje nėra daugybės žodžių, kurie šiaip įprasti gimtojoje kalboje. Būsimosios siuvėjos jau pačios pasisiuva kelnes ir sijonus, nors dar nestudijavo šios specialybės iš esmės.
Virginija Skučaitė