Susisiekimo ministerija ketina perduoti Lietuvos geležinkeliams privažiuojamuosius geležinkelius į Klaipėdos uostą.
To reikia norint pritraukti pinigų iš ES fondų geležinkeliams rekonstruoti. Planuojama, kad kitais metais į Klaipėdos uostą jau važiuos 6000 tonų traukinių sąstatai. Susisiekimo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Regina Sklepovič teigė, kad, teikiant paraišką panaudoti ES lėšas projektui „IXB koridoriaus jungtis su Klaipėdos uostu – Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra”, iškilo problemų dėl turto nuosavybės klausimo.
Europos regioninės plėtros fondo paramos gavėjas gali būti tik paraiškoje nurodyto rekonstruojamo turto valdytojas.
Paraiškoje įvardintus transporto infrastruktūros objektus dabar valdo Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Susisiekimo ministerija nutarė, kad Lietuvos geležinkeliai turi perimti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdomus geležinkelius.
Šiuo metu Lietuvos geležinkelių bendrovė rengia studiją keliams į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą modernizuoti už Europos regioninės plėtros fondo lėšas.
Negeidžiama dovana
Kol kas kelių perdavimo data nenustatyta. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ruošia visą perdavimui reikalingą dokumentaciją.
Trejus metus vyko gana arši diskusija dėl uostui priklausančių geležinkelių perdavimo Lietuvos geležinkeliams. Uosto direkcija norėjo kaip galima greičiau atsikratyti turimų geležinkelių. Tačiau Lietuvos geležinkeliai nenorėjo tokios „dovanėlės”, nes uostui priklausantys geležinkeliai yra prastos būklės.
R.Sklepovič teigimu, perimamų geležinkelių priežiūra pareikalaus tam tikrų papildomų išlaidų, reikės investuoti į jų atnaujinimą. Ketinama perimti 37,83 kilometro geležinkelių, kuriuos valdo Uosto direkcija. Lietuvos geležinkeliams, įskaitant ir esančius Jūrų perkėloje, priklauso 53 kilometrai uosto geležinkelių.
Vienintelė jūrų krovinių kompanija „Bega” turi nuosavų 2,5 kilometro geležinkelių, kurie ir toliau jai priklausys. Iš viso uoste yra 93 kilometrai geležinkelių.
Rekonstruoja geležinkelius
Lietuvos geležinkelių sistemoje rengiamos ir kitos permainos. Ruošiamasi „Draugystės”, Rimkų, Klaipėdos miesto ir Pauosčio geležinkelio stočių modernizacijai. Tam rengiama studija iš Sanglaudos fondo lėšų.
Šiuo metu geležinkelio ruože Radviliškis – Klaipėda atliekami tik signalizacijos ir elektros tiekimo modernizavimo bei stočių kelių ilginimo darbai.
Kol kas Lietuvos geležinkelių planuose nėra numatyta įrengti geležinkelį tiesiai į „Draugystės” stotį, aplenkiant Rimkų gyvenvietę. Norint įrengti kelią iš atšakos, einančios per Tauragę ir Šilutę, reikia papildomų didelių investicijų. Taip pat nėra numatyta tiesti ir Klaipėdos apylankos geležinkelį.
Galingesni lokomotyvai
Lietuvos geležinkelių bendrovė 2007 metų viduryje ketina įsigyti modernių lokomotyvų, galinčių traukti šešių tūkstančių tonų svorio sąstatus. Atlikus stočių kelių ilginimo darbus, tokie sąstatai galės įvažiuoti ir į Klaipėdos uostą. Dabar lokomotyvai veža keturių tūkstančių tonų svorio sąstatus.
Lietuvos geležinkelių bendrovės ryšių su visuomene ir reklamos skyriaus viršininkė Lina Gabartienė teigė, kad iš viso bus nupirkti 34 modernūs „Siemens” dyzeliniai elektriniai lokomotyvai. Šie lokomotyvai bus šešių ašių su valdymo kabinomis abiejuose galuose ir dviejų tūkstančių kilovatų galios dyzeliniais varikliais. Jų konstrukcinis greitis – 120 kilometrų per valandą.
Naujieji lokomotyvai pakeis šiuo metu naudojamus 84 susidėvėjusius šilumvežius ir bus skirti vežti sunkiasvoriams sąstatams IXB, D geležinkelių transporto koridoriumi. Įsigytais lokomotyvais per metus planuojama vežti apie 14 milijonų tonų krovinių.
Vincas Grigas