Aukcionas po valdininkų „mikroskopu”

Valdininkai tikina, kad už savaitės po beveik dvejus metus trukusio popierių kilnojimo žuvų aukciono statybai bus duota žalia šviesa. Tačiau žvejai vietoj žodžių nori matyti dokumentą.

Valdininkų pažadai, susiję su žuvų aukciono Klaipėdoje statyba, tęsiasi nuo 1997 metų. Parengtame žvejų uostelio plane buvo numatyta, be kitų objektų, statyti ir žuvų aukcioną.

Įrengus prieplauką laivams, pradėta rūpintis žuvų aukciono reikalais, siūlyta įkurti atskirą bendrovę. Po ilgų svarstymų išsiaiškinta, kad žvejai bendrovei steigti pinigų neturi. 2004 metų liepą valstybės lėšomis įkurta įmonė Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas. Ateityje, žadėjo Žemės ūkio ministerijos sekretorius Rimantas Čeponis, įsigiję akcijų, bendrovės valdymą galbūt perims žvejai.

Įkūrus bendrovę prasidėjo laisvo žemės lopinėlio uoste paieškos. Tik vėl įsikišus valstybinėms institucijoms, jis surastas. 2004 metų spalį išleistas Vyriausybės nutarimas „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės subnuomos”. Uosto direkcija sutiko, kad prie Smeltalės upės žiočių iš uosto išsinuomojusi žemę „Senosios Baltijos” bendrovė pusę hektaro skirtų žuvų aukciono statybai. Paprasčiau tariant, valstybė išnuomoja žemę pati sau.

Aukciono popieriniai reikalai tvarkyti ir 2005 metais. Parengtas aukciono projektas skubiai įteiktas Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono vadovas, buvęs žvejys Vaidutis Marcinkėnas anuomet naiviai tikėjo, kad popierių rašymo etapas baigėsi ir prasidės statybos. Jo optimizmą sustiprino žinia, kad skelbtą rangovo konkursą 2005 metų gegužę laimėjo „Klaipėdos hidrotechnikos” bendrovė.

Nacionalinei mokėjimų agentūrai atiduotam žuvų aukciono projektui tikrintojai kėlė vis naujus reikalavimus. Priekaištauta, kad objekto verslo studijoje skaičiavimai atlikti ne taip, kaip kituose stambiuose objektuose. Jie buvo atlikti iš naujo.

Tikrintojams užkliuvo ir aukcione numatytos žuvų supirkimo kainos. Buvo vėl prirašyti kalnai popierių, dar dešimtis kartų skaičiuota, kodėl ir kaip tos kainos keliamos. Nors tikrovėje priklausomai nuo rinkos žuvų kainoms pakilus tie skaičiavimai gali būti niekiniai. Tikrintojai į kiekvieną studijos eilutę, matyt, žiūrėjo pro mikroskopą. Projektas atmestas. 2005 metų gruodį ratas vėl pradėjo sukti iš naujo. Projektas vėl įteiktas Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Šį kartą ji absurdiškų priekaištų nebeturėjo.

Nerangiai tvarkant popierinius aukciono reikalus žvejai baiminasi, kad, brangstant kurui, statybinėms medžiagoms, projekto tikrinimams dar užsitęsus, aukciono statyba gali pabrangti taip, kad bus nebeįkandama.

Žvejams ypač rūpi, kada pradės veikti žuvų supirkimo aukcionas. Anot „Senosios Baltijos” bendrovės vadovo Mindaugo Rimeikio, laikas bėga, o aukciono projektas vis „tebevaikšto” po valdininkų kabinetus ir konkrečių sprendimų nėra. R.Čeponis atsikirto, kad, žuvų aukciono dokumentus tvarkant antrąjį kartą, buvo priminta ir lėšų iššvaistymu pagarsėjusi ledo generatoriaus statyba, ir neseniai atvėrusios duris žuvų perdirbimo įmonės „Fišlita” neteisingai panaudota iš ES gautų lėšų dalis. Į žuvų aukciono projektą, anot sekretoriaus, žiūrima pro padidinamąjį stiklą.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Alfonsas Bargaila sakė nesuprantąs, kaip per pusantrų metų žuvų aukcionas, nors yra valstybės įkurta bendrovė, tos pačios valstybės vis tikrinamas ir pertikrinamas.

Statybos konkursą laimėjusi „Klaipėdos hidrotechnika” pasiruošusi dirbti net avansu, bet tikrintojams vis per mažai laiko pasakyti „taip” arba „ne”.

R.Čeponis aiškino, kad aukciono idėja tų pačių žvejų ne kartą buvo ir subrandinta, ir palaidota. Kai kurie buvę ir prieš jo statybą. Konkrečiai paminėjus Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos vadovą Algirdą Aušrą, šis buvo daugiau nei nustebęs, jog tapo žuvų aukciono stabdžiu.

Žemės ūkio ministerijos sekretoriaus nuomone, Nacionalinė mokėjimų agentūra žiūri į kiekvieną aukciono projekto tašką, ir jos „paspausti” negalima. Aukšto rango valdininkas teigė esąs didžiausias aukciono optimistas.

Tačiau žvejai tuo valdininko optimizmu kažkodėl neužsikrėtė. Jie pareigūną rėmė prie sienos ir reikalavo ne, kaip anksčiau, įvardinti žuvų aukciono statybų pradžią, o aktyviai pačiam sekti ir kontroliuoti, kad popieriai būtų nekilnojami iš vieno aplanko į kitą, bet priimami konkretūs sprendimai. Dabar minima dar viena lemtinga data – vasario 3-ioji. Tądien tikimasi sulaukti teigiamų rezultatų.

Adelė Žičkuvienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.