Į darbą jūroje- sraigtasparniu

Šios savaitės pradžioje konsultacinės firmos S. Daukanto gatvėje biure buvo gausu žmonių – čia vyko išankstinė atranka dirbti trijų kompanijų jūrų gręžyklose.

Pageidaujančiųjų buvo daug. Laimę bandė dažniausiai jauni, fiziškai tvirti, skirtingo išsilavinimo ir profesijų vaikinai, kurie tikėjosi gerai uždirbti. Pagrindiniai reikalavimai pretendentams: gerai mokėti anglų kalbą, privalumas – darbo jūroje arba jūrų pramonės įmonėse patirtis.

Nori pastovumo

Darbas jūrinėse naftos platformose, gręžimo bokštuose ar kituose ofšorinės pramonės įrenginiuose prilygsta jūreivių ir motoristų darbui laivuose. Jie, būdami jūrų stichijoje, lygiai taip pat patiria ilgalaikės izoliacijos nuo išorinio pasaulio „žavesį” – kai gyvybinę erdvę riboja iš pažiūros trapi metalinė dėžė. Tik jie toje dėžėje niekur neplaukia.

Todėl atrankos metu pirmenybė ir teikiama buvusiems jūrininkams. Jie lengviau pakelia išsiskyrimą su namais, greičiau prisitaiko prie kintančių klimato sąlygų bei erdvinės izoliacijos.

Užsakovo pageidavimu pretendentams nustatytas amžiaus cenzas – į darbą priimami tik vyresni nei 21 metų asmenys.

„Suprantama, sutinkantiems dirbti nekvalifikuotą darbą keliami kur kas mažesni reikalavimai, negu norintiems dirbti pagal aukštesnę specialybę. Priimame ir radijo operatorius, mechanikus, medikus, kitus specialistus. Tačiau pagrindinis atrankos net ir į paprasčiausias pareigas principas žmogus privalo turėti potencialą ir siekti daryti karjerą. Esame suinteresuoti, kad žmonės rinktųsi ilgalaikę perspektyvą. Kompanijai labai brangiai kainuoja parengti žmogų dirbti gręžykloje”, – tvirtino į atranką Klaipėdos konsultacinėje firmoje atvykusi užsienio įdarbinimo kompanijos atstovė.

Kompanija dirba pagal postingo principą. Jį pasirinko ir kai kurios Klaipėdos įdarbinimo agentūros. Pagal ilgalaikes sutartis ji tiekia darbuotojus ofšorinės pramonės įmonėms, naftos platformoms ir bokštams. Užsiima jų mokymu ir kvalifikacijos kėlimu, stebi kopimą tarnybos laiptais. Pasiekus aukštesnę karjeros pakopą, sudaro tiesioginius kontraktus. Moka atlyginimą, apmoka netgi kelionę į darbo vietą bei į namus per atostogas. Teikia socialinį, medicininį ir kitų rūšių draudimą. Darbuotojams parūpina asmens saugumo priemonių – šalmų, specialios avalynės ir pirštinių, darbinių drabužių.

Įdarbinimo kompanija prieš partnerius visiškai atsako už priimtų kadrų kokybę. Kartu, būdami darbdaviai, o ne įdarbinimo tarpininkai, savo darbuotojams garantuoja, jog laikysis visų kontrakto sąlygų, mokės už jų mokslą kursuose.

Ne vien darbas

Įdarbinimo kompanijos atstovė neužsiminė, kiek vidutiniškai uždirba į naftos platformas ir gręžimo bokštus siunčiami darbuotojai. Kitose kompanijose dirbantys klaipėdiečiai nurodė 1 500-2 000 eurų. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad per mėnesį jie dirba ne daugiau kaip 2-3 savaites ir lygiai tiek pat ilsisi. Kad ir koks sunkus būtų jų darbas, tuo laikotarpiu jiems suteikiamas nemokamas būstas (dažniausiai dvivietėse kajutėse) ir visavertis maitinimas, taip pat 2-3 kartus per savaitę nemokamai vežami į naftos bokštą ar gręžyklą, o vėliau namo.

Darbo diena trunka 12 valandų, kitas 12 valandų – poilsis. Tai nereiškia, kad žmonės visą pamainą suplukę triūsia. Jie gali pailsėti per pietus ar lengvai užkąsti (kava su sumuštiniais) kas 3 valandas. Beje, valgykla veikia visą parą. Čia visada galima pasistiprinti ar išgerti sulčių, arbatos.

Laisvu nuo darbo laiku žmonės ilsisi kajutėse (jose dažniausiai apgyvendinami dirbantys skirtingose pamainose, kad vienas kitam netrukdytų ilsėtis) ar relaksacijos kambariuose, prie televizoriaus ar kompiuterio. Kai kuriose jūrinėse platformose yra treniruoklių salės, soliariumai, biliardinės.

Jeigu gręžykla yra Nyderlandų jūrų vandenyse, darbo režimas – dvi savaitės kas dvi savaites, jeigu Danijos – trys kas tris. Viskas priklauso nuo šalies, kurioje yra gręžykla, įstatymų: darbuotojas neturi teisės dirbti ilgiau nei numato darbo kodeksas.

Ne pavojingiau nei laivuose

Virš Meksikos įlankos praskriejęs garsusis uraganas „Katrina” daug nemalonumų pridarė ir jūrinių gręžyklų savininkams. Televizijos naujienose nuolat rodydavo apverstus naftos bokštus. Tačiau juose dirbę žmonės nenukentėjo – juos laiku evakavo.

„Gręžyklos – labai patikimi statiniai, kur saugumo reikalai – aukščiausio lygio. Vis dėlto personalas nuolat mokomas evakuotis ar pasirengti avarinėms situacijoms. Be to, prie kiekvieno statinio nuolat budi pagalbiniai laivai ir sraigtasparniai”, – tvirtino kompanijos atstovė.

Gręžyklų darbuotojai nuolat mokosi nemokamuose darbo saugumo ir kvalifikacijos kėlimo kursuose, kurie organizuojami krante esančiuose mokymo centruose ir jūroje. Pirmieji trijų dienų evakuacijos, gaisro gesinimo, gelbėjimo vandenyje ir medicininės pagalbos pagrindų kursai organizuojami priėmus į darbą.

Daugelyje kompanijų reikalaujama, kad žmonės darbo metu bendrautų tik anglų kalba. Tai irgi saugumo sumetimais – viršininkai privalo žinoti, kokią darbuotojas davė komandą, kas jam sukėlė sunkumų. Laisvalaikiu galima rinktis gimtąją kalbą.

Suteikia garantijų

Kompanija žmones renka Baltijos šalyse ir Rusijoje.

„Mūsų darbuotojas pajamų mokestį moka toje Europos Sąjungos šalyje, kurioje yra gręžykla. Pinigų socialinio ir medicininio draudimo įmokoms jam skiria mūsų kompanija. Ji taip pat draudžia jį nuo nelaimingų atsitikimų – draudimas galioja 365 dienas per metus. Jeigu per nelaimingą atsitikimą namuose, o ne darbe, ištinka mirtis ar įgyjamas invalidumas, jis arba jo šeima vis tiek gauna draudimo išmoką”, – pasakojo vadybininkė.

Visa tai šaunu. Tik kodėl tokiomis puikiomis sąlygomis, kuriomis kompanija samdo klaipėdiečius, ji siekia konfidencialumo ir net nesutiko paskelbti jos pavadinimo bei nurodyti su redakcija kalbėjusios vadybininkės pavardės?

„Išsaugoti konfidencialumą – toks ofšorinės pramonės įmonių, su kuriomis mes dirbame, savininkų reikalavimas. Jį be-sąlygiškai vykdome”, – paaiškino pašnekovė.

Jelena Listopad