Komisija dar turi klausimų premjerui

A.Brazauskas nepastebėjo, kad jo teirautasi apie LDDP finansavimą per 1992 metų rinkimus

Kaip ir žadėjo, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas iki vakar dienos parlamentinei komisijai, tiriančiai koncerno EBSW veiklą, pateikė atsakymus į jam raštu suformuluotus klausimus. Vakarykščiame posėdyje liudijo ir vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius, anksčiau grįžęs iš kelionės į Briuselį.

Prašė pinigų iš A.Stašaičio

Beveik savaitę į klausimus atsakinėjęs premjeras A.Brazauskas vis dėlto nepatenkino komisijos narių smalsumo. Vyriausybės vadovas neatsakė į klausimą, ar koncernas EBSW arba jam priklausančios institucijos rėmė Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP) per rinkimus į Seimą 1992 metais.

Vietoje to A.Brazauskas parašė, kad EBSW nerėmė jo prezidentinės rinkimų kampanijos 1993 metais ir pridūrė, kad tapęs Prezidentu, jis sustabdė savo veiklą LDDP ir apie partijos reikalus nieko negalįs pasakyti.

Tačiau, kaip pastebėjo komisijos narys konservatorius Jurgis Razma, 1992 metais, per LDDP itin sėkmingus rinkimus, A.Brazauskas dar buvo partijos pirmininkas ir visokeriopai rūpinosi jos reikalais.

Pasak J.Razmos, vienas liudytojas komisijai anksčiau papasakojo, jog prieš tuos rinkimus į parlamentą A.Brazauskas, Julius Veselka ir Vladimiras Beriozovas lankėsi pas tuomet klestintį bei pagarsėjusį kaunietį verslininką Arvydą Stašaitį ir jo paprašė paremti rinkimų kampaniją, tačiau A.Stašaitis nepanoro padėti LDDP. Šią informaciją patvirtino ir pats Seimo narys J.Veselka, dirbantis šioje komisijoje.

Todėl, anot J.Razmos, neatmestina prielaida, kad LDDP atstovai galėjo prašyti pinigų ir iš koncerno EBSW arba jo antrinių įmonių. Komisija bendrai nutarė, jog A.Brazausko bus paprašyta dar kartą atsakyti į šį klausimą.

Analizavo, nagrinėjo ir skatino

Savo atsakyme parlamentinei komisijai premjeras A.Brazauskas teigia apie su EBSW koncernu susijusios Kauno holdingo kompanijos (KHK) neteisėtą veiklą sužinojęs per vėlai.

„Konkrečiai apie Kauno holdingo kompanijos neteisėtai vykdomą kreditinę veiklą sužinojau kaip apie įvykusį faktą iš teisėsaugos institucijų, o apie indėlininkų nusiskundimus – iš žiniasklaidos pranešimų bei piliečių laiškų”, – parašė premjeras.

Tačiau A.Brazauskas taip pat pareiškė, kad „kaip Prezidentas” ėmėsi visų įmanomų priemonių panašiems nusikaltimams užkardyti ir išaiškinti.

„Įvairiuose pasitarimuose, susitikimuose su pareigūnais buvo analizuojamos priežastys, nagrinėjama atskirų institucijų veikla, skatinami efektyvūs veiksmai prieš tokius procesus”.

A.Brazauskas Seimo komisijai tvirtina, jog savo patarėjams nukreipė ne vieną piliečių ir visuomeninių organizacijų laišką, kur buvo nuogąstaujama dėl galimų finansinių nusikaltimų bei indėlininkams negrąžintų pinigų.

„Tačiau atsakymai iš teisėsaugos institucijų būdavo lakoniški – padarytos materialinės žalos priverstinio atlyginimo klausimas spręstinas teismine tvarka”, – teigiama A.Brazausko atsakymuose Seimo komisijai.

Nors ir ne delegacijos narys, bet kartu

Atsakyme komisijai A.Brazauskas pabrėžė, kad jis iš teisėsaugos ir saugumo tarnybų negaudavęs išankstinės informacijos apie galimai nusikalstamus EBSW veikėjų veiksmus. Pasak jo, visuose jam adresuotuose pranešimuose būdavo tik konstatuojami jau įvykę faktai.

Tik apie koncerno EBSW veiklos pasekmes jis kalbėdavęs per susitikimus ir su tuometiniu premjeru Adolfu Šleževičiumi. Komisija A.Brazausko klausė, ar jiedu aptarinėdavo su EBSW susijusius klausimus, ar nebuvo gavęs kokių nors prašymų atlikti tam tikrus veiksmus, naudingus koncernui.

Premjeras taip pat konstatavo, kad tuomet Lietuvos bankas ir Finansų ministerija gana ramiai žiūrėjo, kad kai kuriuose šalies bankuose šeimininkavo neaiškūs privačių struktūrų žmonės.

A.Brazauskas pripažino klydęs Lietuvos banko valdytoju skirdamas su EBSW siejamą Kazį Ratkevičių, nes jis nesugebėjo sugriežtinti komercinių bankų kontrolės, nesustiprino už tai atsakingo centrinio banko departamento. Skirdamas K.Ratkevičių, jis rinkosi iš keturių kandidatų, o pirmenybę šiam atidavęs dėl to, jog jis buvo „jaunas žmogus, bet jau turintis tam tikrą patirtį bankininkas”.

Premjeras, aiškindamas, kaip EBSW prezidentas Gintaras Petrikas kartu su juo išvyko į tą pačią kelionę pas popiežių Joną Paulių II, pareiškė, kad G.Petrikas nebuvo oficialios delegacijos narys. Pasak A.Brazausko, kaip dabar, taip ir tuomet kartu su delegacija dažnai į užsienio keliones vykdavo verslininkų grupė. Taip, pasak premjero, stengiamasi skatinti Lietuvos ir užsienio verslo ryšius.

Ketvirtas hierarchijos lygis

Ministras G.Furmanavičius vakar komisijai pareiškė, nors ir dirbęs įvairiose su EBSW susijusiose bendrovėse, tačiau niekada nedalyvavo koncerno valdyme ar „privatizavimo strategijos kūrime”. Pasak ministro, jis ir bendrovė „Žemprojektas”, kuriai jis vadovavo, buvo „ketvirtame EBSW hierarchijos lygyje”.

Nors „Žemprojektas” nuomojo patalpas tiek KHK, tiek ir kai kurioms kitoms EBSW bendrovėms, o pats G.Furmanavičius, prieš tapdamas „Žemprojekto” vadovu, dirbo kooperatyve „Tricon”, kurio vienas iš savininkų buvo ir G.Petrikas, ministras tvirtino, kad EBSW veikėjus sutikdavęs tik įvairiuose verslininkų renginiuose.

Ministras taip pat pateikė versiją, kad jo pavardė į kai kurių įmonių stebėtojų tarybos narių sąrašą buvo įrašyta jam net nežinant. „Galbūt tuomet taip buvo daroma?” – gūžtelėjo pečiais G.Furmanavičius, paneigdamas komisijos turimus duomenis, jog jis buvo bendrovės „Trikotažo investicija” stebėtojų tarybos narys.

Buvo įpareigotas išieškoti pinigus

EBSW veiklą tirianti komisija turi dvi G.Furmanavičiaus vizitines korteles – vienoje jis nurodomas kaip EBSW Statybų departamentui priklausančios bendrovės „Žemprojektas” direktorius, o kitoje – kaip Statybos asociacijos narys. Ant abiejų šių kortelių atspausta koncerno emblema.

Pasak G.Furmanavičiaus, tai anaiptol nereiškia, kad jis buvo EBSW žmogus. „Ši emblema galėjo padėti išspręsti daug klausimų”, – tvirtino ministras, primindamas, kad klestėjimo laikais EBSW buvo laikoma respektabilaus verslo pavyzdžiu. Koncernui priklausė nedidelė dalis „Žemprojekto” akcijų, tačiau G.Furmanavičius paneigė EBSW įtaką šioje bendrovėje.

Ministras taip pat neprisiėmė ir jam peršamos kaltės dėl KHK tyčinio bankroto. Būtent G.Furmanavičius „Žemprojekto” vardu 1995 metų liepos 17 dieną kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas paskelbti bankrotą KHK, kuri buvo įsiskolinusi „Žemprojektui” už patalpų nuomą. Po trejų metų teismas nustatė, kad KHK bankrotas buvo tyčinis.

Pasak G.Furmanavičiaus, tuo metu, kai savo ieškinį teismui įteikė „Žemprojektas”, teisme jau buvo susikaupusios šešios dešimtys KHK indėlininkų, neatgaunančių savo pinigų, ieškinių.

Ministras tvirtina, kad jis ir negalėjęs kitaip pasielgti, kadangi tuo metu patalpų nuoma buvo bene pagrindinis „Žemprojekto” pajamų šaltinis.

Arūnas Ivaškevičius