Prievarta – su telefonu rankoje

Mobilieji telefonai su fotokameromis suįžūlėjusių paauglių rankose vis dažniau tampa prievartą ir patyčias sėjančiu įrankiu.

Nors kai kuriose užsienio šalyse naudojimasis tokiais aparatais jau apribotas, Lietuvoje yra kitaip. Mūsų žmones vis dažniau piktina nebaudžiami jaunuoliai, kurie fotografuodami telefonais be jokių skrupulų naudoja net jėgą.

Fotografavo jėga

Klaipėdos universiteto studentei Irenai (pavardė redakcija žinoma – Aut. past.) incidentas tarpmiestiniame autobuse paliko nemalonių prisiminimų. Mergina prieš porą savaičių važiavo į Mažeikius. Autobuso gale sėdėjo būrys išgėrusių jaunuolių. Kelionės metu vaikinai pradėjo kabinėtis prie netoliese buvusių merginų.

„Išsitraukę mobiliuosius telefonus, jie ėmė fotografuoti visas iš eilės. Kai viena nesutiko ir bandė nusisukti, keliese prišoko ir prievarta atsuko jos veidą į kamerą”, – pasakojo Irena.

Prašymai nefotografuoti jaunuolių nepaveikė. „Dar pasakė, kad greitai save surasime internete”, – piktinosi mergina.

Kelionė jai paliko itin slogų įspūdį. „Kokią teisę turi mus fotografuoti kažkokie vaikigaliai?” – piktinosi studentė.

Mergina pasakojo mačiusi viešajame transporte ir daugiau tokių atvejų. Tada paaugliai tyčiodamiesi mobiliaisiais telefonais fotografavo autobusu važiavusius vargetas.

Svarbu ir tekstas

Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Albinas Strumyla tikino, kad vaikinai galėjo fotografuoti autobuse, nes tai – vieša vieta.

Tačiau priekabiavimas prie žmonių gali būti vertinamas kaip chuliganizmas. „Labai svarbu ir tai, kur paskui jie tas nuotraukas panaudos. Ir koks prierašas bus po jomis”, – sakė A.Strumyla.

Klaipėdos 4-ajame policijos komisariate tebetęsiamas ikiteisminis tyrimas aiškinantis, kaip šešiolikmetės nuotrauka pateko į interneto pažinčių tinklalapį. Jame buvo publikuojama apsinuoginusios nepilnametės nuotrauka ir skelbimas apie teikiamas intymias paslaugas.

Pareiškimą komisariato darbuotojai gavo praėjusių metų lapkritį, tačiau įtariamųjų dėl merginos šmeižto kol kas nėra.

„Tokiais atvejais labai sunku sugauti kaltininką ir įrodyti kaltę, nes nuotrauka galėjo būti išsiųsta iš bet kurios interneto kavinės”, – įsitikinęs A.Strumyla.

Keršija šmeiždami

Prieš penkerius metus Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo įkurtas specializuotas Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų skyrius. Viena šio skyriaus funkcijų – elektroninė žvalgyba tinkluose.

Anot skyriaus vyriausiojo tyrėjo Lino Deveikio, šmeižto daugiausiai pasitaiko pažinčių puslapiuose. „Skundų dėl pačių nuotraukų nesu girdėjęs. Dažniausiai piktinamasi įžeidžiančiu tekstu prie jų”, – pasakojo tyrėjas.

Žmones labai piktina netgi toks, atrodytų, nekaltas jų vardų ir atvaizdų paskelbimas skyrelyje „Ieškau draugo”.

Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų skyriaus specialistams pavyksta išaiškinti apie 80 proc. pažeidėjų. Dauguma jų – iki dvidešimties metų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai ir vyresni, kerštaudami savo pažįstamiems, taip pat imasi kraštutinių priemonių ir internete paskelbia apie juos tikrovės neatitinkančią informaciją.

Mobiliųjų pramogų interneto svetainės one.lt vadovė Rima Morkutė dienraščiui sakė, kad jų svetainėje šmeižto atvejai labai reti. Prieš pusę metų buvo imtasi priemonių.

Lindo po sijonu

Prognozuojama, kad 2006 metais apie 75 proc. pasaulyje parduodamų mobiliųjų telefonų bus su integruota kamera. Aparatai vis mažėja, o jų galimybės – didėja. Kai kuriose šalyse jau yra apribotas fotografuojančiųjų mobiliųjų telefonų naudojimas. Uždrausta juos įsinešti į baseinus, paplūdimius, sporto klubus.

Neseniai Japonijoje kilo skandalas, kai traukinyje kontrolierius užtiko paauglį, pakišusį fotografuojantįjį telefoną po vienos keleivės sijonu.

Lietuvoje dar tik retkarčiais pasigirsta pasisakymų apie apribojimus fotografuojančiųjų mobiliųjų telefonų savininkams.

Fotografavimas viešose vietose yra reglamentuotas Civiliniame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme, tačiau apie mobiliuosius telefonus ten neužsimenama.

Turėtų pypsėti

Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų koordinatorė Asta Radvilaitė įsitikinusi, jog turėtų būti sukurtas etikos kodeksas telefonų su integruotomis kameromis savininkams.

„Jame turėtų būti apibrėžta atsakomybė telefonų savininkams už kitų asmenų privatumo pažeidimą. Turėtų būti ir tokių telefonų naudojimo taisyklės”, – teigė ji.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra parengusi rekomendacijas mobiliųjų telefonų su integruotomis kameromis pardavėjams ir naudotojams.

„Pardavėjai turėtų būti suinteresuoti vartotojų informavimu ne tik apie technines naudojimosi instrukcijas, bet ir apie teisėtą nuotraukų ar nufilmuotos medžiagos platinimą bei kitokį panaudojimą”, – rašoma rekomendacijoje.

Telefonai turi duoti signalą (blyksnį ar supypsėti), kad aplinkiniai galėtų suprasti, jog yra fotografuojami. Kameros mobiliuosiuose telefonuose turi ne pagrindinę, o papildomą funkciją, todėl su jais lengvai patenkama ten, kur įprastos vaizdo kameros yra uždraustos.

Kavinėse, baruose bei kitose visuomenės lankomose vietose siūloma pakabinti lenteles su įspėjančiais užrašais, raginančiais gerbti žmonių privatumą.

Tačiau kol kas dėl patirtos prievartos ir pažeminimo žmonės neskuba skųstis. Inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Inga Mauricienė neslėpė, jog skundų dėl neleistino fotografavimo mobiliaisiais telefonais jos tarnyba dar nėra gavusi.

Aurelija Kripaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Informacinės technologijos su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.