Bumerangai: pagaminta Lietuvoje

Fizikas Saulius Pakalnis turi neįprastą pomėgį: jis kuria bumerangus. Vilnietis mokslininkas netgi sukūrė naujo tipo originalią bumerango konstrukciją ir kreipėsi dėl jos patentavimo.

Savo bumerangų kolekciją dr. S. Pakalnis pirmą kartą pristato parodoje, kuri nuo praėjusios savaitės veikia Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33).

Paroda „Bumerangai: pagaminta Lietuvoje” uostamiestyje surengta neatsitiktinai: galerijoje veikiančioje ilgalaikėje parodoje „Australijos ir Okeanijos tautų menas” taip pat eksponuojama keletas aborigenų bumerangų. Juos įdomu palyginti su S. Pakalnio sukurtais.

„Tradicinis aborigenų dviejų menčių bumerangas yra vienas iš galimų bumerango variantų, tačiau dėl savo konstrukcijos paprastumo jis yra labiausiai paplitęs ir seniausiai naudojamas modelis. Jis buvo gaminamas iš medžio šakos, turinčios alkūnės formą. Šiuolaikiniai bumerangai yra įvairiausių formų, kurių dauguma žymima simboliais X, V, T, H ir Y, ir yra gaminami iš įvairių kompozicinių medžiagų”, – sako bumerangų kūrėjas.

Mokslininkas, kurdamas bumerangus savo rankomis, neapsiriboja vien techninių parametrų gerinimu. Dailininkai jo bumerangus išdekoravo įvairiausiomis spalvomis ir raštais.

Kaip gimė mintis bumerangus dekoruoti?

Visi bumerangai, didesni ar mažesni, iš principo yra panašūs. Iš pradžių mane labiausiai domino techninės subtilybės, jų skriejimo tobulinimas. O kai bumerangų daug susikaupė, pamaniau, kad reikia ko nors imtis, kad jie būtų dar ir įdomūs. Norėjosi kiekvienam bumerangui suteikti individualumo.

Kuris iš parodoje eksponuojamų 25 bumerangų Jums mieliausias?

Mano numylėtinis – dekoruotas Egipto tema. Namuose ant sienų jų pilna, bet kai atsikeliu iš ryto pirmiausia pasižiūriu į šį, – juokiasi.

– Tiesa, žiūrovams rodau ne viską. Esu sukūręs ir gintaru padengtą bumerangą. Tačiau jis dar neišbandytas, nežinau, kaip skrenda, – manau, yra per sunkus, reikia dar pašlifuoti. Parodoje pristatau tik išbandytus ir jau gerai skriejančius bumerangus.

Ar tiesa, kad sukūrėte originalios formos bumerangą ir jau atidavėte išradimą patentuoti?

Taip. Jau sulaukiau patvirtinimo, kad išradimas priimtas. Galutinio atsakymo turėčiau sulaukti vasario-kovo mėnesiais. Pasaulyje egzistuoja įvairiausių bumerangų formų.

Tačiau jūsiškis už kitus kuo nors pranašesnis?

Naujo tipo bumerangai turi geresnį skrydžio charakteristikų pasikartojamumą. Jų trajektorija ilgesnė ir žymiai geriau nuspėjama. Tokie bumerangai yra kur kas stabilesni. Beje, mano bumerangus galima gaminti ir pramoniniu būdu: pagamintas iš plastmasės jis vis tiek skris.

Galbūt imsitės verslo?

Aš – mokslininkas, ne komersantas. Atiduodu savo žinias visuomenei.

Kaip apskritai tuo susidomėjote?

O kodėl žmonės žaidžia, pavyzdžiui, golfą? Tai – sportas. Bumerangą gali mėtyti ir vaikai, ir pagyvenę žmonės, nes toli bėgioti nereikia. Be to, tą daryti gali bet kuriame lauke. Europoje vyksta tam tikras judėjimas, kuriamos taisyklės, rengiamos varžybos. Mes Lietuvoje taip pat jau žengėme mažą žingsnelį. Galbūt ir savo klubą įkursime. Turiu draugų, kurie, kaip ir aš, mėgsta laisvalaikiu pamėtyti bumerangą, kol tie sulūžta, – juokiasi. – Atmenu, buvau sulaukęs svečio iš Naujosios Zelandijos, daviau pamėtyti ir jam. Tai jis sakė, kad jo šalyje jau pamiršta ši tradicija.

Atidarydamas parodą minėjote, kad pirmiausia bumerangas buvo aborigenų medžioklės įrankis…

Įsivaizduoju, kad aborigenai iš pradžių į pulką papūgų mėtydavo lazdas. Vieną kitą numušdavo. O ėmę naudoti lenktas, plokščias lazdas, pamatė, kad gali nusitaikyti ir iš toliau, pasislėpę, nepastebėti paukščių. Matyt, visai atsitiktinai lazda buvo nušlifuota asimetriškai, viena dalis plokščia, kita – įgaubta, ir lazda ėmė suktis… Juk aborigenai neturėjo technologijos, viskas pasiekta bandymų keliu.

Išmokti mėtyti bumerangą turbūt nelengva?

Manau, užtenka pusvalandžio. Svarbiausia metant – staigus judesys.

Giedrė Petkevičiūtė