Lietuvos ekonominėje retorikoje vis dažniau girdime apie koncesiją. Kokie jos pranašumai ir trūkumai, tikri ir tariami, kada ir kokią viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo formą geriau pasirinkti. Privatizavimą, nuomą, viešąjį pirkimą ar koncesiją?
Koncesija yra viešo ir privataus sektoriaus partnerystės būdas, sutartis tarp viešojo administravimo institucijos ir privataus subjekto. Koncesijos sutartimi privačiam subjektui (koncesininkui) suteikiama teisė laikinai vykdyti tam tikras funkcijas ir teikti paslaugas, kurias iki tol vykdė viešasis sektorius, išlaikant jo nuosavybę ir kontrolę, o privačiam sektoriui prisiimant sutartyje numatytas teises, pareigas ir rizikas.
Koncesija gali būti pritaikoma itin plačiai: energetikos, transporto, vandens ūkio, sveikatos, švietimo, telekomunikacijų, turizmo, laisvalaikio infrastruktūros. Koncesija, skirtingai nei privatizavimas ir viešasis pirkimas, yra suteikiama tik viešo ir atviro konkurso būdu, tad yra kur kas atviresnė ir skaidresnė.
Koncesija neturi būti painiojama su privatizavimu (veiklos, turto ar nuosavybės). Privatizuojamas objektas negrįžtamai perduodamas privačiam subjektui, o koncesijos sutartis yra terminuota, turtas nėra perleidžiamas koncesininko nuosavybėn, o tik leidžiama juo naudotis (valdyti).
Koncesija panaši į nuomą, bet nuomos atveju už tam tikrą sumą yra laikinai perleidžiama teisė naudoti turtą. O koncesijos atveju yra įsigyjama tam tikros reikalaujamos kokybės paslauga, dar vadinama „vertė už pinigus”, kartu suteikiant teisę naudotis turtu. Kad „pinigai” nebūtų didesni, nei gaunama papildoma „vertė”, atliekami specialūs skaičiavimai ir palyginimai, naudojantis viešojo sektoriaus palyginimo modeliu. Koncesijos atveju pasiūlyta mažiausia paslaugos atlikimo kaina ne visuomet yra lemiamas kriterijus. Kaina neleidžia palyginti skirtingos kokybės paslaugų, tai padaryti leidžia ekonominiai skaičiavimai. Koncesijos metu nesikeičia koncesijos objekto veikla – mokykla nevirsta lošimo namais, o poliklinika – prekybos centru.
Nuo viešojo pirkimo koncesija skiriasi tuo, kad koncesijos sutartimi koncesininkui yra perleidžiama rizika. Daroma prielaida, kad privatus sektorius geriau išmano, kaip valdyti veiklos rizikas. Dėl to, skirtingai nei viešajam pirkimui, jam nėra užsakoma tam tikras daiktas ar paslauga (langas, stogas ar vamzdis), bet – pageidaujama kokybė. Pavyzdžiui, švara, temperatūra ir panašiai. Koncesininkas turi surasti geriausią būdą pasiekti pageidaujamą kokybę, nes nuo to priklauso jo pelnas. Beje, jam tenka ir nuostoliai.
Paradoksalu, bet dažnai aptarinėjami koncesijos pranašumai ir trūkumai yra tiesiog sukeisti vietomis: didžiausias trūkumas laikomas didžiausiu jos pranašumu ir atvirkščiai.
Koncesija yra taikoma tuomet, kai tam tikras paslaugas geriau teikia privatus sektorius. Tačiau, jei įsitikinama, kad privatus sektorius veiktų efektyviau, kodėl turėtų būti taikoma tik laikina koncesija, o ne privatizavimas? Taigi koncesija yra savotiškas politinis kompromisas ekonomikoje (dvejojantiems politikams) ir tai – pagrindinis koncesijos trūkumas, nors kai kas nuosavybės išsaugojimą valdiškose rankose laiko pagrindiniu koncesijos pranašumu.
Koncesija yra taikoma ir tuomet, kai tam tikrų paslaugų teikimo organizavimas teisės aktais yra patikėtas valstybei (savivaldybėms). Paprastai tariant, koncesija yra antras geriausias sprendimas, kai negali būti taikomas privatizavimas. Įvertinant šių dienų aktualijas bei kitų šalių patirtį, tam tikrose įprastai valstybinėms priskiriamose srityse (sveikatos priežiūra, švietimas) yra labai daug koncesijos ir labai mažai privatizavimo pavyzdžių.
Tenka pridurti – deja.
Koncesijai būdingas visose valdiškose sutartyse glūdintis pavojus – kad ji bus sudaryta ydingai, stokos saugiklių, pažeis viešąjį interesą. Tačiau ši rizika nėra „įgimta”, jos galima išvengti. Be to, koncesijos atveju, skirtingai nei privatizavimo, galima taisyti klaidas. Skirtingai nei viešųjų pirkimų, klaidų laukas koncesijos atveju yra mažesnis.
Koncesijos trūkumas yra ir jai būdingas (tačiau nebūtinas) kokybės avansavimas. Investicijos ir kokybė – šiandien, o mokėjimai – per virtinę metų. Kitaip tariant, koncesija turi gyvenimo ne pagal kišenę prieskonį. Ir vėl – paradoksų karalystė – būtent investicijų avansą žmonės laiko svarbiausiu koncesijų pranašumu.
Vis dėlto didžiausias koncesijos pranašumas yra tas, kad ji leidžia išnaudoti privataus sektoriaus išmanymą, išmokti valdyti rizikas. Tačiau kreivo veidrodžio atspindys daugumą priverčia baimintis būtent pagrindinio koncesijos pranašumo – privataus investuotojo įtakos.
Rūta VAINIENĖ, Vilniaus mero patarėja