Kol vieni tik derasi dėl „Mažeikių naftos”, kiti darbuojasi užtikrintai, lyg būsimi šeimininkai.
Viena kompanija Lietuvoje jau kurį laiką elgiasi taip, tarsi seniai žinotų, jog būtent ji valdys „Mažeikių naftą”. Tai – Kazachstano valstybinė bendrovė „KazMunaiGaz”.
Tik vakar Ūkio ministerijoje prasidėjo Vyriausybės ir „Jukos” derybos dėl pastarojo valdomų „Mažeikių naftos” akcijų išpirkimo bei Vyriausybei nepalankių sutarčių panaikinimo. Tačiau kazachų atstovai Vilniuje jau šventė įkurtuves – viename moderniausių sostinės biurų pastatų BCC-2 atidaryta „KazMunaiGaz” atstovybė.
Vietoj šventės – įtemptas darbas
Tiesa, tradicinių įkurtuvių linksmybių nebuvo. Niekas nekarpė raudonų juostų, negėrė šampano, nerengė pristatymo žurnalistams ir visuomenei.
Negana to, ši įmonė apie savo biuro atidarymą Vilniuje viešai taip pat niekur neskelbė.
Tai, kad bendrovė kol kas nenori per daug viešumo, paaiškėjo ir „Ekstra žinių” žurnalistams užsukus į naująjį įmonės biurą.
Įmonės atstovai tikino, kad jie užsivertę darbais ir bendrauti su žiniasklaida neturi laiko – „KazMunaiGaz” atstovybės vadovas Olegas Libmanas turėjo aibę susitikimų, o biuro administratorė Irina vos spėjo kilnoti telefono ragelį.
Po atstovybės langais stovėjo prabangus juodos spalvos automobilis „Mercedes-Benz”.
„Ekstra žinių” korespondentams, norėjusiems pasižvalgyti po naująjį „KazMunaiGaz” biurą, net neteko pasėdėti ant prabangios baltos odos sofos priimamajame. Jau tarpduryje buvome informuoti, jog nėra kas galėtų priimti svečius. Administratorė pasiūlė klausimus apie įkurtuves atsiųsti elektroniniu paštu.
Žiūri bent 3 metus į priekį
2005 metų birželio 23 dieną Kazachstano valstybinė bendrovė „KazMunaiGaz” pareiškė, kad svarsto galimybę eksportuoti naftą per „Mažeikių naftai” priklausantį Būtingės terminalą, o vėliau – ir perdirbti naftą „Mažeikių naftos” perdirbimo gamykloje. Tą pačią dieną nuskambėjo ir kazachų užuomina, kad jie neatmeta galimybės įsigyti Mažeikių įmonės akcijų.
Tačiau jau tada kazachai dirbo daugiau nei kalbėjo. Jie elgėsi taip, tarsi būtų užtikrinti, kad „Mažeikių naftos” akcijos netrukus bus jų kišenėje.
Užsienio įmonės atstovai iš anksto rezervavosi ir puolė įrenginėti puikias patalpas naujai statomame biurų centre Vilniuje, A.Goštauto gatvėje. Čia galima tik ilgalaikė nuoma, įmonės įsikuria bent trejiems metams. Kokia kompanija skirs šimtus tūkstančių litų įsirengti moderniam prašmatniam biurui šalyje, kurioje neturi planų ilgam įsitvirtinti?
Brazausko pareiškimų nepabūgo
Nenuostabu, kad savo jėgomis pasitikinčių kazachų pernai spalį nė trupučio neišgąsdino premjero Algirdo Brazausko pareiškimas, kad „KazMunaiGaz” apie „Mažeikių naftą” gali užmiršti – neva jie nepajėgtų užtikrinti žaliavos tiekimo į Lietuvą. Todėl premjeras aiškino, jog liko tik du realūs pretendentai valdyti lietuvišką naftos perdirbimo įmonę: rusų koncernai „LUKoil” arba TNK BP.
Kazachai tuo tarpu toliau ramiai įsirenginėjo biurą Vilniuje ir kantriai laukė, kol pagaliau A.Brazauskas teiksis juos priimti. Kuo remiantis „KazMunaiGaz” atstovai nuo pat pradžių buvo tokie užtikrinti savo pergale, belieka tik spėlioti.
Ką nuspręs „Jukos”?
Žlungančio Rusijos naftos koncerno „Jukos” prezidentas Stevenas Theedeas tikisi, kad derybos dėl „Mažeikių naftos” akcijų pardavimo gali būti baigtos per 2–4 mėnesius.
S.Theedeas po susitikimo su premjeru A.Brazausku taip pat patvirtino, kad penktadienį „Jukos” gaus galutinius pretendentų įsigyti „Mažeikių naftą” finansinius pasiūlymus.
Vyriausybei Seimo priimtu įstatymu suteikta teisė už ne daugiau kaip 3 mlrd. litų nupirkti „Jukos” valdomą 53,7 proc. „Mažeikių naftos” akcijų paketą, o po to jas kartu su maždaug 20 proc. savo akcijų parduoti jos pasirinktam investuotojui. Jei „Jukos” tęs konkursą, rinksis iš dviejų galimų pirkėjų, pasiūliusių didžiausią kainą, – Kazachstano naftos ir dujų bendrovės „KazMunaiGaz” bei Lenkijos „PKN Orlen”. Būtent kazachai siūlo daugiausiai – 1,5 mlrd. JAV dolerių.
Seimo konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma kazachų skverbimąsi į Lietuvą laiko nors ir nedžiuginančiu, bet akivaizdžiu procesu: „Atrodo, kad jie tikrai rimtai pretenduoja nusipirkti „Mažeikių naftos” akcijas. Naujos atstovybės atidarymas tik sustiprina jų ketinimų rimtumą. Žodžiu, visi kazachų veiksmai gula į logišką grandinę, niekuo nesistebiu. Bet man nekelia daug džiaugsmo, kad tai yra valstybinė kompanija. Valstybinės įmonės dažnai būna prasčiau valdomos, priima ekonomika nepagrįstus sprendimus. Pati valstybė, būdama savininkė, gali tą įmonę kaip nors įpareigoti. Bet tiksliai nežinau, kiek Kazachstano vyriausybė kišasi į šitos įmonės reikalus”.
„KazMunaiGaz” vadovas Uzakbajus Karabalinas neslepia, kad įmone Mažeikiuose domisi jau seniai: „Į „Mažeikių naftą” dairomės jau gana seniai. Prieš kelerius metus aktyviai sekėme jūsų Vyriausybės, „Jukos” ir „Williams” derybas. Tad šią įmonę žinome ne iš gandų. Kai tik pasigirdo kalbų, kad „Jukos” žada pradėti „Mažeikių naftos” pardavimą, kreipėmės į koncerno vadovybę ir gavome patvirtinimą apie pardavimą. Kazachstaną itin domina naftos perdirbimo gamyklos, nes šalis sparčiai didina naftos gavybą. Šiais metais Kazachstanas išgaus 62–63 milijonus tonų naftos. Didžioji dalis išgautos naftos bus eksportuojama, todėl mums reikia patikimų rinkų. Viena tokių – Lietuva”.
„Ekstra žinios”