Norvegijos Nacionalinio teatro pagrindinėje scenoje įvyks Oskaro Koršunovo spektaklio pagal Augusto Strindbergo pjesę „Į Damaską” premjera. Režisieriui talkino patikimas lietuvių kūrėjų desantas: scenografė Jūratė Paulėkaitė, kompozitorius Gintaras Sodeika ir kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė.
Premjeros išvakarėse režisierius O. Koršunovas buvo nusiteikęs viltingai, nors neslėpė nuovargio ir pripažino, jog spektaklis pareikalavo iš kūrėjų ypatingo atsidavimo. 1898 – 1901 m. A. Strindbergo parašyta trilogija „Į Damaską” tebėra viena rečiausiai teatre statomų pjesių. Norvegijoje šis švedų autorius itin populiarus, tačiau „Damaską” į sceną lietuvių komanda grąžina tik po kelių dešimčių metų.
„Į Damaską” laikomas labiausiai autobiografiniu A. Strindbergo kūriniu: neturtingas, tačiau žinomas ir prastą reputaciją turintis rašytojas laukia jam išsiųstų pinigų. Pinigų vis nėra, todėl jis nusprendžia pabėgti su ką tik sutikta ištekėjusia moterimi. Kelionė greitai virsta košmaru: visi jo sutikti žmonės yra iš jo paties praeities. Kaip katalikybės skaistykloje – rašytojas susiduria akis į akį su savo gyvenimu: vaikyste, mokslo metais, įsimylėjimais, branda. Jis nepaliaujamai skrieja iš miesto į miestą, visą laiką bėgdamas nuo savo persekiotojų: gedulingų maršų, laidotuvių ir karstų nešikų. Per sapnus ir fantazijų pasaulį, pažeminimą ir paranoją, rašytojas žengia išsivalymo keliu – nežinodamas, ar pakeliui patiriami išgyvenimai jį gydo, ar kankina.
Tai negailestinga ir atvira pjesė, parašyta tuo metu, kai Strindbergas gydėsi Paryžiaus psichiatrinėje klinikoje. Kaip teigė pats Strindbergas, rašydamas šią dramą jis „vėl pradėjo gyventi”. „Į Damaską” pradeda naują jo gyvenimo ir kūrybos etapą.
Šią pjesę, kadaise sukrėtusią teatrą savo modernumu, O. Koršunovas vadina genetiškai pavojinga dėl jos atvirumo: „Tai savotiška religinė misterija, kuri nužymi žmogaus gyvenimo kelią. Galima tai suvokti kaip Skaistyklą, kurioje susitinkama su gyvenimo, sąžinės ir kaltės fantomais. Tad mūsų spektaklis – tarsi pomirtinė personažų kelionė”.
Pasak režisieriaus, per gana trumpą repeticijų laiką nepavyko aprėpti visos trilogijos, tačiau semantinėje spektaklio partitūroje ją atspindi originalūs vizualiniai bei muzikiniai spendimai. „Gana keista šiandien, naujų vartotojiškos visuomenės vertybių sistemoje prisiliesti prie amžinų ir esminių Strindbergo išryškintų temų – kaltė, sąžinė, akistata su gyvenimu. Tuo Strindbergas labai aktualus”, sako jis.
O. Koršunovas negailėjo pagyrimų bendražygiams iš Lietuvos ir neslepia susižavėjimo norvegų aktoriais, ypač pagrindinių vaidmenų atlikėjais. „Į Damaską” vaidina visa eilė žymiausių Nacionalinio teatro aktorių, o pagrindinius vaidmenis atliekantys Ųystein Rųger ir Ågot Sendstad su lietuvių režisieriumi dirba jau trečią kartą. Puikaus kolektyvo dėka pavyko pastatyti pjesę, kurios temomis, pasak režisieriaus, gali kalbėti tik tas teatras, kuris atsiveria žiūrovui visomis savo magiškomis galiomis.
OKT / Vilniaus miesto teatras