Beveik pusę žmogaus gyvenimo prabėga jam miegant.
Miegas leidžia pailsėti smegenims, atsipalaiduoti ir, žinoma, „iškrauti” informaciją, kuri žmogų pasiekė per visą dieną.
Kartais atrasti ribą tarp sapnų ir realybės labai sunku. Ypač tada, kai sapnas ryškus ir tikroviškas. Sapnuose išnyksta laiko riba, juose gali pamatyti brangius žmones. Teigiama, kad sapną žmogus gali pasirinkti ir pats.
Vaikai bijo
Sapnų aiškintojai teigia, jog spalvotus sapnus regi labiau prie žemės prisirišę, o juodai baltus sapnuoja nuo gyvenimiškos erdvės atitrūkę asmenys. Senojo lietuvių sapnininko pratarmėje rašoma, kad nuojauta ir sapno ryškumas padeda atskirti, į ką sapnas norėjo atkreipti žmogaus dėmesį.
Sapnuoja ir maži, ir dideli. Skirtumas tik tas, kad vaikai dar nejaučia ribos tarp sapno ir realybės, o sapnuose matytas vaizdas juos gąsdina. Todėl ir nubunda vidury nakties verkdami, o prieš užmigdami prašo neišjungti šviesos, pasėdėti šalia, o kartais paniškai bijo, jog sapne matyta pabaisa sugrįš ir šią naktį.
Mažosios Ugnės mama Urtė pasakojo, kad jos mergaitė kelias naktis iš eilės nubusdavo verkdama iš siaubo ir bėgdavo patikrinti, ar ragana neišdūrė jos mamytei akies. „Mažoji sakė sapnuojanti seną moteriškę, kuri nori kramtomąja guma išdurti man akį”, – pasakojo Urtė.
Sapnas, atrodytų, vaikiškas, tačiau jame galima įžiūrėti paslėptą baimę. Mergaitę galėjo išgąsdinti atsitiktinai matyta elgeta, jos sapne galbūt atgimė ir girdėtos pasakos herojė.
Sapne matytas vaizdas kelis kartus transformuojasi ir įgyja kitokį pavidalą nei realybėje, todėl ir gąsdina vaiką. Netgi tokie buitiniai ir, atrodytų, nereikšmingi garsai – neatsargiai padėta ir nuo stalo nukritusi knyga, lašantis vanduo, netikėtai suskambęs durų ar telefono skambutis – sapne gali tapti vienu iš stimulų, skatinančių vaizduotę. Mokslininkų teigimu, dažniausiai sapnai susiję su bendravimo situacijomis, o žmonių emocinė būsena ir elgesys kinta nepriklausomai nuo miego fazės.
Reikia užsirašyti
Kino kritikas Skirmantas Valiulis sakė, kad dažną naktį pakyla iš lovos ir keliauja kur panorėjęs. „Tik žmona žemyn tempia, nes ji apie mano naktines keliones nieko nežino, – šypsojosi pašnekovas. – Tereikia atsigulus į lovą pagalvoti apie tai, kur nori keliauti, užmerkti akis ir mėgautis. Tai bene pigiausias būdas keliauti”.
Kviečiamas sapnas dažniausiai ateina, tik rytą jį ne visi prisimena. Todėl ir atrodo, kad žmogus nieko nesapnavo.
„Jei nepamenate sapnų, jums reikia juos prisipratinti”, – rašoma psichologinėje literatūroje. Atsibudus rytą tereikia užrašyti, ką atsimenate iš savo sapnų. Tokį užrašinėjimą reikia tęsti tol, kol pradėsite atsiminti sapnus, o paskui pakaks mintyse juos peržiūrėti kaip kokį filmą.
Susapnavo atsiprašymą
Sapnais galima perduoti ir norimą žinią. Tereikia, kad tuos žmones sietų stiprus ryšys. Dvidešimt dvejų metų Eglė pasakojo, kad susipykusi su draugu labai kankinosi, bet nusileisti ir paskambinti jam nenorėjo. Beveik savaitę pralaukusi mergina susapnavo, kad jos draugas atsiprašė ir įrodinėjo, jog daugiau jos nebeįžeidinės. Jis prašė atleidimo. Eglė prisipažino, kad po tokio sapno jai kiek atlėgę. Ir jau tos pačios dienos vakarą ji sulaukusi savo draugo skambučio. Viskas vyko taip, kaip Eglė buvo sapnavusi.
Tiems, kuriems nėra nutikę nieko panašaus, į tokius pasakojimus žvelgia atsargiai. Skeptikai dažnai juokauja, esą nežinia, kuris gyvenimas tikras: ar tas, kurį matome nubudę rytą, ar kurį regime sapnuose.
Egzistuoja netgi disciplina, padedanti susiorientuoti sapnuose. Juos paaiškina sapnų teorija. Ji reikalinga tam, kad žmogus galėtų susiorientuoti savo sąmonės ir pasąmonės vingiuose.
Sapnai – simboliai
Tie žmonės, kurie linkę tikėti sapnais, dažnai ant naktinio stalelio laiko sapnininką, sapnų vadovu vadinamą. „Jei tiki sapnais, tai dar nereiškia, kad esi fanatikas”, – įsitikinusi dvidešimt penkerių Gintarė.
Mergina pasakojo, kad jos senelė visuomet šalia savęs laikydavusi sapnininką ir vos pabudusi vartydavo jį ieškodama vienokių ar kitokių reikšmių. Sapnininką senolei padovanojusi čigonė, todėl ji sapnų vadovą itin brangino. Daugelį reikšmių ji žinojo mintinai.
„Dar vaikystėje, kai mes susapnuodavome, kad valgome ar renkame uogas, senolė nusišypsojusi sakydavo, kad sulauksime ašarų, ir tikrai, kartais net tą pačią popietę pravirkdavome, – prisiminė mergina. – Senolė puikiai išmanė sapnų reikšmes. Kartą mano sapne tarsi iš dangaus nusileido balta lengva plunksna. Paskambinusi senolei papasakojau sapną, o ji nė kiek nesutrikusi patarė ruoštis manęs laukiančiai kelionei”.
Kartais savo sapnuose regime vienokius ar kitokius simbolius. Tačiau tik tada, kai žmogus gerai save pažįsta, žino, koks simbolis jo sapne turi reikšmę. Sapnininkuose pateiktos sapno reikšmės žmogus negali pritaikyti tik sau, bet kai nuolat sapnuoja tą patį simbolį, jau žino, ko iš jo tikėtis.
„Vos tik susapnavusi, kad myluoja ant rankų mažą kūdikėlį, senolė susirgdavo. Kodėl senelė turėjo talentą aiškinti sapnus, mes taip ir nežinojome”, – sakė Gintarė.
Mergina prisipažino, kad ją labiausiai baugindavo senolės sapnai, į kuriuos atklysdavo mirę jos broliai ar seserys ir kviesdavosi ją kartu. Tokie sapnai, anot pačios Gintarės senelės, reiškė, kad ir jos laikas šioje žemėje artėja prie pabaigos.
Daugelis garbaus amžiaus žmonių pasakoja, kad prieš mirtį į jų sapnus atklysta seniai mirę giminaičiai ar draugai ir kviečia keliauti kartu. Atsispirti pagundai labai sunku. „Jie tarsi įspėja, kad spėtumei sutvarkyti dar nebaigtus reikalus”, – sako 72 metų amžiaus Antanina.
Moteris prisiminė, kad apie artėjančią mirtį pranešdavę ir paukščiai.
Kristina Kanišauskaitė