Uostamiesčio ligoninės šiomis dienomis su nerimu laukia nušalusiųjų galūnes žmonių antplūdžio.
Nušalimo simptomai neretai pasireiškia vėliau – po keleto dienų, todėl daugiausiai nušalusiųjų į ligonines suplūsta po speigų.
Amputavo pirštus
Klaipėdos ligoninės medikai jau gelbėjo ne vieną sušalusį žmogų. Dviejų pacientų kojų pirštai buvo taip nušalę, kad medikai turėjo juos amputuoti. Žmonių, kuriems dėl šalčio būtų amputuota visa galūnė, Klaipėdos ligoninėje šiemet nepasitaikė.
Vinsas Janušonis, Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas, pasakojo, kad amputuoti nušalusius pirštus tenka ne tik benamiams. Ir šiemet vienas pacientas, kuriam buvo pašalinti nušalę pirštai, nėra gyvenamosios vietos neturintis vargeta.
„Nušalimas gresia visiems: ir turintiems gyvenamąją vietą, ir ne. Tačiau neretai žmonės, nušalę kojas, to iškart nepajaučia, o kas atsitiko, supranta tik vėliau”, – pasakojo V.Janušonis.
Nukentėjo puošeivos
Nemažų bėdų šiemet turėjo ir dvi moterys, kurios, norėdamos atrodyti puošniai, per šalčius vilkėjo per plonas kojines ir todėl nušalo blauzdas. Nors chirurginės intervencijos joms neprireikė, tačiau dėl nušalimo iššoko pūslės ir net atsivėrė žaizdos. Nušalusių blauzdas moterų Klaipėdos ligoninėje pasitaiko kasmet.
Vyriausiasis gydytojas sakė, kad apskritai šiuo metu į ligoninę atvežama daug sušalusių pacientų. Naktį iš antradienio į trečiadienį medikų pagalbos prireikė trims sušalusiems, o praėjusį savaitgalį – net aštuoniems.
Keleto šiemet sušalusių žmonių medikams nepavyko išgelbėti, tarp jų – ne tik benamiai.
Šiomis dienomis Klaipėdos ligoninės medikai laukia naujo nušalusiųjų galūnes ligonių antplūdžio, kuriems nušalimo simptomai pasireiškė vėliau. Tokiems ligoniams Klaipėdos ligoninėje jau paruošta daugiau lovų.
Kojas nušąla žvejai
Klaipėdos apskrities ligoninės medikams nušalusių kojų pirštų ar galūnių amputuoti šiemet dar neteko, bet labiau sušalusių pacientų jau buvo.
Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas mano, kad nušalusieji galūnes į medikus kreipsis vėliau – maždaug po savaitės ar dviejų.
Paprastai į medikus kreiptis neskuba nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys. Tačiau neretai nutinka ir taip, kad kai jie kreipiasi į gydymo įstaigą, nušalimus gydyti ambulatoriškai būna per vėlu ir prireikia chirurgų pagalbos.
R.Sakalauskas taip pat neigė mitą, kad amputuoti kojų pirštus dėl nušalimo dažniausiai tenka asocialiems asmenims. „Neretai kelių kojų pirštų amputaciją tenka daryti žmonėms, kurie galūnes nušąla, kai bando taisyti netikėtai kelyje sugedusį automobilį. Kojas stipriai nušąla ir ant ledo meškeriojantys žvejai.
Pernai teko amputuoti kelis pirštus vienam šilutiškiui, kuris abi kojas nušalo kaime”, – pasakojo vyriausiasis gydytojas.
• Pirmieji šalčio požymiai – drebulys, nuovargis, apsnūdimas, aptemusi sąmonė, neaiški kalba.
• Nušalusi oda būna šalta, blyški, kartais su rausvomis dėmėmis ar pūslelėmis, paburkusi.
• Nukentėjusįjį reikia skubiai gabenti į šiltą (ne mažiau nei 26 – 270C) patalpą, nuvilkti šlapius drabužius, šiltai apkloti, paguldyti ant šono ir kviesti į pagalbą medikus.
• Jei žmogus turi sąmonę, jam reikia duoti gerti šilto, bet ne karšto gėrimo, nuo pažeistų vietų nuvilkti drabužius, nuimti žiedus ar laikrodį, nušalusias vietas aprišti švaria marle, vata, vilnoniu audiniu.
• Nušalusių vietų negalima šildyti karšta pūsle ar laikyti jas prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščia vilnone pirštine.
• Geriausiai sušildo kito žmogaus kūno šiluma.
• Jei pirmoji pagalba suteikiama greitai, žmogaus audinius galima išgelbėti, priešingu atveju
gresia nušalusių dalių amputacija.
Giedrė Balčiūtė