Kai kalbama apie alkoholizmą, didžiausias dėmesys skiriamas piktnaudžiavimui alkoholiu, alkoholizmo sukeltoms problemoms ir patiems priklausomiems nuo alkoholio žmonėms.
Girtaujančiųjų artimaisiais domimasi žymiai mažiau, jie dažniausiai prisimenami tik tada, kai vienaip ar kitaip nukenčia nuo agresyvaus girtaujančio šeimos nario elgesio.
Pagalbą atmeta
Priklausomų nuo alkoholio žmonių artimieji pagalbos dažniausiai pradeda ieškoti dėl sveikatos sutrikimų, kuriems įtaką daro šeimos nario girtavimas ir negatyvūs santykiai šeimoje. Dažniausiai tai būna depresija, nemiga ar galvos skausmai.
Dėl girtavimo šeimoje paprastai pagalbos nesikreipiama, nes manoma, kad vis tiek niekas negali padėti. Šeimos narius sulaiko baimė keisti savo gyvenimą, nedrįstama prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Moterys bijo palikti namus, vaikus, nes „uždėta pareiga” būti namie, laukti, kada ir koks pareis jos alkoholikas vyras. Siūloma pagalba yra atmetama, nes beveik visi alkoholikų artimieji tiki, jog jie gali sukontroliuoti savo artimojo girtavimą ir elgesį. Tai saviapgaulė, kuri neleidžia praregėti ir išvysti, kad visos pastangos yra bevaisės. Baisu pripažinti pralaimėjimą, t.y. pasakyti sau, kad, nežiūrint visų bandymų pagerinti padėtį namuose, situacija tik blogėja.
Serga visa šeima
Iš esmės alkoholikų artimieji, patys to nesuvokdami, kovoja su alkoholiu, kuris valdo jų artimo žmogaus gyvenimą. Norint išsivaduoti iš priklausomybės ir pagaliau pradėti spręsti savo problemas, būtina pripažinti bejėgiškumą prieš alkoholį, susitaikyti su tuo faktu, jog gyvenimas tapo nevaldomas, ir kreiptis pagalbos. Tik išmokus padėti sau, galima pasirūpinti šalia esančiais žmonėmis ir dalintis savo patirtimi su kitais.
Priklausomybė nuo alkoholio jau seniai įvardinta kaip visos šeimos liga, todėl pagalba reikalinga visiems, kurie yra susieti su priklausomu nuo alkoholio asmeniu.
Vieną efektyviausių būdų spręsti alkoholizmo sukeltas problemas siūlo savipagalbos grupės, kurių veikla remiasi Dvylikos žingsnių ir Dvylikos tradicijų programa. Anoniminių alkoholikų draugija, kuri yra savipagalbos grupių pradininkė pasaulyje ir Lietuvoje, jau gana plačiai žinoma visuomenėje, tačiau apie alkoholikų artimųjų draugiją „Al-Anon” žino mažai kas.
Nebesirūpina savimi
Priklausomybės ligų terminologijoje yra sąvoka – sąlyginė priklausomybė, arba ko-priklausomybė, kuri reiškia, jog priklausomybės nuo alkoholio pažeistoje šeimoje jos nariams išsiugdo tam tikri elgesio ir mąstymo stereotipai, kurie, dažniausiai nesąmoningai, daro įtaką ir valdo žmogaus gyvenimą. Pagrindinis sąlyginės priklausomybės bruožas – žmogus po truputį, nepastebimai visiškai pasineria į kito žmogaus elgesio kontroliavimą ir laikui bėgant nustoja rūpintis savo poreikiais.
Tai savotiškas savo jausmų, norų, tikslų ir vilčių atsisakymas. Net jei priklausomas nuo alkoholio asmuo vienokiu ar kitokiu būdu susitvarko su girtavimu, santykiai šeimoje dažnai tik laikinai pagerėja.
Persekioja praeitis
Praėjusio gyvenimo atgarsiai ir įpročiai – labai galinga, sunkiai suvokiama ir dar sunkiau valdoma jėga, prieš kurią vienas žmogus, be išorinės pagalbos, yra bejėgis. Siekiant išsivaduoti iš priklausomybės specialistų teikiamos pagalbos esmė – padėti žmogui atsigręžti į save, realiai įvertinti savo padėtį, ieškoti būdų, padedančių atkurti sveikus, pozityvius santykius su savimi ir aplinkiniais žmonėmis. Tokio pat tikslo siekia ir savipagalbos grupės, tačiau vis daugiau specialistų, dirbančių priklausomybių srityje, pabrėžia, jog be dalyvavimo „Al-Anon” savipagalbos grupės veikloje teigiamų rezultatų pasiekti yra mažai tikėtina. Žmogaus įsitikinimai, bendravimo įgūdžiai ir požiūris į save bei pasaulį formuojasi veikiami kitų žmonių elgesio, todėl, norint mokytis gyventi kitaip, geriausia tai daryti su žmonėmis, siekiančiais tokio paties tikslo.
Įkurta Amerikoje
„Al-Anon” draugija įkurta 1948 metais JAV ir labai greitai grupės ėmė kurtis kitose šalyse. Lietuvoje pirmoji grupė sukurta daugiau kaip prieš dešimt metų, šiuo metu grupės veikia didesniuose miestuose, jos nėra gausios ir savo veiklos aktyviai nepropaguoja.
„Al-Anon” draugijos struktūra visame pasaulyje yra faktiškai vienoda, visos grupės, organizuodamos veiklą, remiasi Dvylikos tradicijų nuostatomis. Kiekvienas grupės susirinkimas prasideda preambulės skaitymu, kuri nusako draugijos paskirtį ir tikslą. Preambulėje teigiama, jog „Al-Anon” šeimos grupės – tai alkoholikų giminių ir draugų bendrija, kurios nariai dalindamiesi patirtimi tiki, kad bendromis jėgomis išspręs savo problemas. Jos nariai mano, kad alkoholizmas yra visos šeimos liga, tad požiūrio į jį pakeitimas gali būti pasveikimo sąlyga. „Al-Anon” draugija nesusijusi su kokia nors sekta, religija, politine grupuote ar organizacija, nedalyvauja polemikoje kuriais nors klausimais, nepasisako nei prieš, nei už – nesvarbu, kas tai bebūtų. Narystė draugijoje – nemokama. „Al-Anon” draugija visiškai išsilaiko iš savanoriškų narių įnašų.
Dokumentų neprašo
„Al-Anon” grupės turi vienintelį tikslą – padėti šeimoms ir pavieniams žmonėms, kurių gyvenimas vienaip ar kitaip susijęs su artimo žmogaus girtavimu. „Al-Anon” draugijoje tvirtai stengiamasi laikytis principo – bet kas, turintis draugą ar giminaitį, priklausomą nuo alkoholio, gali įstoti į draugiją arba su kitais gali įkurti „Al-Anon” grupę. Draugijos nariai neregistruojami, naujai atėjusių neprašoma asmens dokumentų. Anonimiškumo principe slypi daugiau, negu paprastas nenoras nuslėpti ar atskleisti narių asmenybes, tuo pabrėžiama, kad principai, kuriais vadovaujamasi, suteikiant pagalbą, yra daug svarbesni už asmenį, teikiantį ar priimantį tą pagalbą. „Al-Anon” draugijoje galima pamatyti įvairiausių socialinių sluoksnių, tikėjimo, išsilavinimo žmonių. Daugiausia – tai moterys. Savo pasakojimuose draugijos nariai pabrėžia, jog į „Al-Anon” grupes jie ateina, vildamiesi išmokti visaverčio, prasmingo gyvenimo. Niekas nevadovauja
„Al-Anon” draugijos nariai yra įsitikinę, kad vienintelis kelias padėti sau – tai noriai dalintis su kitais savo patirtimi praeityje ir pokyčiais dabartiniame gyvenime, įsijungus į draugijos veiklą. Dvylikos žingsnių programa, skirta asmeniniam tobulėjimui – tai visuma iš esmės dvasinių principų, kurie taikomi kasdieniniame gyvenime, padeda atsikratyti priklausomybės ir padeda kurti naujus santykius su savimi ir aplinkiniais žmonėmis. Programos principai nėra kategoriški ar griežtai privalomi, tai savotiškos nuorodos, kurios remiasi daugybės žmonių ilgamete patirtimi.
„Al-Anon” draugijoje galima sutikti žmonių, kurių artimieji dar tebegirtauja, ir tų, kurių artimieji jau nebevartoja alkoholio daug metų.
Savipagalbos grupėse, kaip niekur kitur, ypač pabrėžiamas ir palaikomas asmens individualumas, čia niekas negali žmogui primesti pažiūrų ar įsitikinimų. „Al-Anon” draugijoje laikomasi tokios grupės tikslų vienovės, kuri užtikrina tobulėjimą visai draugijai ir kiekvienam jos nariui atskirai. Draugijoje nėra vadovų, įprastine šio žodžio prasme, grupės narių sutarimu renkami tarnautojai, kurie ne vadovauja, o pasitarnauja grupei, sprendžiant organizacinius klausimus. Asmeniškos įtakos nebuvimas „Al-Anon” draugijoje yra net specialiai akcentuojamas, nes tai yra Lygiųjų sandrauga. Savipagalbos grupių pripažinimą visame pasaulyje lemia būtent tai, jog jų veikloje atsisakoma bet kokio individo dominavimo virš kitų.
„Al-Anon” grupė yra ir Klaipėdoje. Jos nariai renkasi pirmadieniais ir penktadieniais Debreceno g. 41 (antras aukštas) nuo 17.30 val., tel. 8-685 43698.
Apie teigiamą grupės „Al-Anon” poveikį geriausiai teigia pačios draugijos narės:
• Gyvendama su vyru alkoholiku, buvau visiškai užmiršusi savo poreikius ir nuvertinusi save. „Al-Anon” grupė man padėjo prisiminti, jog esu žmogus ir galiu gyventi savo gyvenimą.”
• „Grupė padėjo atsikratyti vienatvės, čia susiradau draugų, su kuriais galiu išlieti širdgėlą, kalbėti apie savo jausmus, suprasti save ir ugdyti savo asmenybę.”
• „Iki atėjimo į „Al-Anon” grupę, kad pagerinčiau savo būseną ir pabėgčiau nuo emocinių problemų, nuolat vartojau raminančius vaistus, dabar gyvenu be medikamentų ir jaučiuosi laisva. Išmokau neveidmainiauti ir man nebereikia meluoti, kad nuslėpčiau problemas.”
• „Bendraudama su grupės nariais, skaitydama „Al-Anon” literatūrą atradau naujas vertybes ir susigrąžinau prarastas – su vaikais vėl pradėjome lankytis teatruose, koncertuose.”
• „Dalyvavimas grupės veikloje man padėjo įžvelgti ir pripažinti savo klaidas, pamačiau, jog, bergždžiai bandydama kontroliuoti girtaujančio vyro gyvenimą, nesirūpinau savimi ir savo artimais žmonėmis.”
• „Be „Al-Anon” aš nebūčiau tapusi savimi, grupėje galiu dalintis savo patirtimi, džiaugsmais, išgyvenimais, teikti viltį naujai atėjusiems į draugiją.”
• „Svarbiausia, ką davė dalyvavimas „Al-Anon” grupėje – nustojau kaltinti dėl savo problemų kitus žmones ir aplinkybes ir pagaliau pati prisiėmiau atsakomybę už savo gyvenimą.”
Gediminas Norvilas