Pasiutligė kelia grėsmę ir žmonėms

Klaipėdoje vėl pradėjus plisti pasiutligei, grėsmė užsikrėsti šia mirtina liga iškilo ir žmonėms.

Uostamiestyje beveik kiekvieną savaitę registruojami vis nauji pasiutligės atvejai. Praėjusį penktadienį pavojinga liga sergantis mangutas rastas Paupių gyvenvietės teritorijoje.

Gydytojams nerimą kelia tai, jog šia liga vis dažniau suserga naminiai augintiniai. Nors Klaipėdoje per pastaruosius keliasdešimt metų nė vienas žmogus pasiutlige nebuvo užsikrėtęs, neatmetama galimybė, jog tai gali įvykti. Siekiant išvengti nelaimės, šiuo metu uostamiestyje nuo pasiutligės skiepijasi apie 20 žmonių.

Miršta tūkstančiai

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei medicininės karantininės apsaugos skyriaus vedėjos Onos Sokolovos teigimu, Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, pasiutligė kelia vis didesnę grėsmę. Žmonės bet kada gali užsikrėsti mirtinos ligos virusu, nes laukinių ir naminių gyvūnų pasiutligės židiniai registruojami daugelyje Klaipėdos vietų.

Šiemet Klaipėdoje užregistruoti jau trys pasiutligės atvejai. Pavojinga liga nustatyta Melnragėje naminiam katinui, Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje laukiniam šeškui ir praėjusį penktadienį mangutui. Pernai Klaipėdoje buvo užregistruota net 10 pasiutligės atvejų.

O.Sokolova teigė, jog kasmet daugėja žmonių, kurie nukenčia nuo įvairių pasiutusių ar įtariamų sergant šia liga gyvūnų.

Praėjusiais metais uostamiestyje nuo sveikų, neišaiškintų ar pasiutlige sergančių gyvūnų nukentėjo 534 žmonės. Suaugusieji ir vaikai dažniausiai nukenčia nuo namuose auginamų šunų. Iš laukinių gyvūnų žmones dažniausiai puola lapės ir mangutai (ūsuriniai šunys).

Pasiutlige žmonės serga visuose žemynuose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuo šios pavojingos ligos miršta beveik 40 tūkstančių žmonių, Europoje – 50.

Lietuvoje per pastaruosius 40 metų pasiutligės virusu užsikrėtė ir mirė 10 žmonių. Septynis iš jų apkandžiojo laukiniai, o tris – naminiai gyvūnai. Šie žmonės į medikus nesikreipė, nesiskiepijo.

Paskutinysis mirties atvejis, 2004 metais užregistruotas Prienų rajone, liko neaiškus. Medikams nepavyko nustatyti, ar miręs vaikas nesirgo pasiutlige.

Skiepai nemokami

„Nukentėjusiųjų nuo pasiutusių gyvūnų žmonių mirties galima išvengti tik juos skiepijant. Pernai vakcinacija buvo skirta 335 klaipėdiečiams, t.y. beveik 63 proc. iš visų apkandžiotų. Per kelias šių metų savaites į medikus jau kreipėsi 24 žmonės, kurie nukentėjo nuo gyvūnų. Pusę iš jų apkandžiojo pasiutę. Šiuo metu nuo pasiutligės skiepijasi 15 žmonių”, – sakė O.Sokolova.

Jos žodžiais, pasiutligės virusas perduodamas kartu su seilėmis. Todėl žmogus pasiutlige gali užsikrėsti, jei pasiutęs gyvūnas jam įkanda, apseilėja pažeistą odą ar gleivinę. Pasiutusio gyvūno seilės tampa užkrečiamos anksčiau, nei jam pasireiškia ligos požymiai.

O.Sokolova patarė, kad įkandus įtartinam gyvūnui žaizdą reikia kuo skubiau nuplauti vandeniu ir muilu. Nukentėjusysis turi leisti nutekėti kraujui, o apie žaizdą esantį odos paviršių dezinfekuoti spiritu, jodo tirpalu ar kitu de-zinfekatu.

Taip pat būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Suaugę klaipėdiečiai turėtų atvykti į Klaipėdos ligoninės priėmimo skyrių, o nepilnamečiai – į Vaikų ligoninės traumatologijos punktą. Skiepai nuo pasiutligės yra nemokami. Jie finansuojami iš valstybės biudžeto.

Vakcinacijos kursą dažniausiai sudaro penkios injekcijos, kurios suleidžiamos per 28 dienas.

Ligonis gali įkąsti

Pasiutligė yra ūminis encefalomielitas, kuris per 10 dienų nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo beveik visada baigiasi koma ir mirtimi.

Ligos inkubacinis periodas – nuo 10 dienų iki metų. Dažniausiai pasiutligės požymiai ima ryškėti po 30 – 60 dienų nuo įkandimo.

Pirmieji ligos požymiai lengvai pastebimi. Vieta, kur gyvūnas įkando, patinsta, parausta, pradeda skaudėti. Po kelių dienų pablogėja ir žmogaus savijauta, šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda nemiga, baimė. Vėliau, mėginant gerti skysčius ar pamačius vandenį, užeina skausmingi rijimo raumenų traukuliai, ligonis nebegali praryti net savo seilių. Stipri šviesa, triukšmas, skersvėjis taip pat sukelia traukulių priepuolį. Dar po kelių dienų pakyla labai aukšta temperatūra, kuri nekrenta. Sutrikus sąmonei prasideda haliucinacijos, kalba tampa nerišli. Ligonis tampa agresyvus, gali įkąsti aplinkiniams. Prasidėjus paralyžiui, žmogus gali mirti sustojus kvėpavimui.

Pasiutlige sergantys ligoniai gydomi ligoninėse, neramiems pacientams pritaikytose atskirose palatose. Jose žmogus saugomas nuo išorinių dirgiklių. Ligoniui suleidžiama antikūnų nuo pasiutligės. Tačiau efektyvių gydymo priemonių kol kas nėra.

„Vienintelė kovos su pasiutlige priemonė – žmonių sąmoningumas. Naminių augintinių šeimininkai privalo laikytis gyvūno laikymo taisyklių. Jie neturi leisti, kad jų gyvūnas keltų grėsmę aplinkiniams. Ir svarbiausia – jis turi būti paskiepytas nuo pasiutligės”, – pabrėžė O.Sokolova.

Virginija Spurytė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.