Debesų šaudymas – mokslinė romantika

Aktyvus poveikis debesims arba, kaip pasaulyje įprasta vadinti, orų modifikavimas – labai įdomus ir sudėtingas procesas. Šis metodas pasaulyje daug kur buvo paplitęs maždaug nuo 1964 m. Tyrimų pradžioje į debesis buvo šaudoma švino jodidu. O tai kenksminga medžiaga. Kai tokie lietūs palydavo virš vaismedžių plantacijų, švino patekdavo ir ant vaisių, ir per jų šaknų sistemą – į vidų. Vėliau pradėtas naudoti sidabro jodidas. Tai jau nekenksminga, bet brangi medžiaga. Laboratorijose mokslininkai ieškojo būdų, kaip iš vieno gramo sidabro jodido gauti kuo daugiau aerozolių debesims paveikti. Buvo pasiekta, kad 1 g duoda tūkstantį milijonų dalelių – aerozolių. Pavyzdžiui, viena raketa „Oblako”, užsidegus parakui, per specialiai galvutėje įtaisytas skylutes tą sidabro jodidą debesyse išpurkšdavo 2-3 km trasoje. Kadangi debesys intensyviai maišosi, aerozolis greit paplinta. Į vieną raketos galvutę įdėdavo apie 5 kg sidabro jodido su paraku. Gryno sidabro jodido būdavo tik apie 1,5 kg”.
Izraelyje ne raketom šaudo, o debesis veikia generatoriais. Juose deginamas tam tikras skystis su sidabro jodidu, kylantis aerozolis debesyse kondensuoja drėgmę. Įdomu, kad sidabro jodidas veikia tik neigiamoje temperatūroje, tad debesys turi būti šalti. Tačiau dabar Izraelyje jau naudojamos tam tikros organinės medžiagos, galinčios prišaukti kritulių ir iš šiltų debesų. Izraelis džiaugiasi gaudamas apie 50 procentų daugiau lietaus – tam dirba dideli institutai.
Lietuvoje debesų niekas nešaudė. Manoma, kad ir Lietuvoje atlikus tyrimus galima būtų šiek tiek modifikuoti orus. Norint veikti debesis, kuriuose vyksta labai sudėtingi procesai, reikia žinoti daugelį konkrečios teritorijos parametrų. Deja, Lietuvoje tokių tyrimų kol kas niekas nefinansuoja.