Prieš tūkstantį metų Europoje gyvenusios keturios žydės motinos yra maždaug 40 proc. šiandien gyvenančių žydų aškenazių pramotės. Pasak genetinius tyrimus atlikusio Izraelio technologijos instituto „Technion” mokslininko dr. Dorono Beharo, iš DNR tyrimo išryškėjo spalvingas žmogaus evoliucijos ir išlikimo paveikslas, kuris sutampa su gerai žinomais rašytiniais ir sakytiniais pasakojimais apie žydų migraciją.
Tyrimo ataskaitoje, spausdinamoje moksliniame žmogaus genetikos žurnale „American Journal of Human Genetics”, keliama prielaida, kad beveik pusė iš 8 mln. šiuo metu gyvenančių europinės kilmės žydų yra keturių moterų palikuonys.
D.Beharas ir genetikas Karlas Skorecki, bendradarbiaudami su kolegomis iš Suomijos, Prancūzijos, Estijos, Portugalijos, Rusijos bei Jungtinių Valstijų, ištyrė 67 populiacijose gyvenančių 11 452 žmonių DNR pavyzdžius. Mokslininkai tyrinėjo mitochondrijose esančias DNR (mtDNA), kurias motinos dukroms perduoda beveik nepakitusias, mutuojančias tik spontaniškai mokslininkams žinomu intensyvumu.
Naudodamiesi šiuo molekuliniu laikrodžiu mokslininkai gali susekti per ilgą laiką įvykusius genetinius pokyčius. Pavyzdžiui, taip jiems pavyko apskaičiuoti, kad visos žmonijos „pramotė Ieva” maždaug prieš 180 tūkst. metų gyveno Afrikoje.
Žydų moterys arba tiesioginiai jų palikuonys atsikraustė į Europą. Pasak D.Beharo, iš minėtų keturių šeimų išaugo didžioji dalis Europos žydų populiacijos, kuri, XIII amžiuje tesiekusi 30 tūkst. žmonių, prieš Antrąjį pasaulinį karą jau turėjo apie 9 mln. individų. Naciai per karą išžudė 6 mln. žydų, bet šiuo metu pasaulyje gyvena maždaug 8 mln. aškenazių. Visi jie yra kilę iš Šiaurės ir Vidurio Europos, yra vienijami tų pačių kultūrinių tradicijų ir šneka jidiš kalba.
Šaltinis: American Journal of Human Genetics