Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimas uždrausti miesto teritorijoje esančiuose kioskuose prekiauti alumi bei sidru smulkiųjų prekeivių gretose, kaip ir reikėjo tikėtis, sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą.
Kioskų savininkai tokį uostamiesčio politikų sprendimą įvardijo kaip smulkiojo verslo žlugdymą ir teigia be kovos nepasiduosią. Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko pavaduotojo ir šio susivienijimo Klaipėdos skyriaus vadovo Donato Botyriaus, jei Klaipėdos politikai neapsigalvos ir minėto draudimo neatšauks, smulkiesiems prekeiviams teliks vienas kelias – kreiptis į teismą.
Verslininkų interesų stojo ginti ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė. Sausio 16-ąją Klaipėdos savivaldybėje buvo užregistruotas jos teikimas, kuriuo miesto merui Rimantui Taraškevičiui ir miesto Tarybai pranešama sprendimą, draudžiantį kioskuose prekiauti alumi ir sidru, esant neteisėtą ir raginama jį atšaukti.
Šiandien Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu su šiuo Vyriausybės atstovės teikimu ketinama supažindinti uostamiesčio politikus.
Tačiau tiek sprendimo projektą rengę Savivaldybės administracijos specialistai, tiek už jį balsavę politikai teigia pasielgę teisingai ir teisme tai galį įrodyti.
Nesugraudino
Sprendimą, draudžiantį miesto teritorijoje esančiuose kioskuose pardavinėti alų ir sidrą, Klaipėdos politikai priėmė praėjusių metų lapkričio 24 dieną. Ryžtingai nusiteikusių miesto politikų nesugraudino nei smulkiųjų prekeivių parašymas neatimti, pasak jų, paskutinio duonos kąsnio, nei Lietuvos aludarių asociacijos vadovo priekaištai, esą tokiais draudimais žlugdydami smulkųjį verslą jie pataikauja didiesiems prekybos centrams. Už jį balsavo net 23 iš 25-ių tądien posėdyje dalyvavusių miesto Tarybos narių.
Pasak Savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėjos Zitos Žižytės, imtis tokių drastiškų priemonių kioskų savininkų atžvilgiu paskatino nuolatiniai klaipėdiečių skundai, taip pat – neteisėtas svaigalų ir tabako gaminių pardavinėjamas nepilnamečiams. Pasak valdininkės, daugiau nei 90 proc. šios rūšies pažeidimų nustatoma patikrinus būtent kioskus.
Sprendimas turėtų įsigalioti šių metų balandžio 1-ąją. Tiek laiko, politikų nuomone, turėtų užtekti kioskų savininkams būsimoms permainoms pasirengti.
Jaučiasi stumiami
Uostamiesčio kioskų savininkų interesus ginančio D. Botyriaus nuomone, didžiausia Klaipėdos politikų palaiminto sprendimo uždrausti kioskuose pardavinėti alų ir sidrą blogybė yra ta, kad juo šiurkščiai iškreipiamos lygios konkurencijos sąlygos.
Pasak D. Botyriaus, leidimai prekiauti alumi ir sidru tiek kioskams, tiek kitoms prekybos įmonėms išduodami vienodi. Nesiskiria ir mokestis už juos – tiek mažutis kioskas, tiek parduotuvė, tiek didžiulis prekybos centras moka po lygiai. Nepaisant to, piktinosi smulkiųjų prekeivių gynėjas, į vienų įmonių teisę prekiauti alumi ir sidru niekas nė nebando kėsintis, o iš kitų, šiuo atveju – kioskų, ši galimybė atimama, ir tai daroma ne turint kokį nors įstatymu pagrįstą motyvą, o tik todėl, kad tai esą kažkam nepatinka.
D. Botyriaus įsitikinimu, priimdami tokį sprendimą uostamiesčio politikai paprasčiausiai pasidavė populizmui. „Pataikaudami kioskų veikla neva nepatenkintiems klaipėdiečiams miesto Tarybos nariai kažkodėl visiškai pamiršo kitą savo rinkėjų dalį – smulkiuosius verslininkus. O juk būtent jie yra normalios konkurencijos garantas, atsvara, tegu ir nedidelė, stambiesiems prekybos centrams. Jų egzistavimas bent iš dalies padeda reguliuoti kainas, pristabdyti didžiųjų savivalę”, – teigė D. Botyrius.
Jo įsitikinimu, jei miesto politikai ir toliau laikysis tokios pozicijos smulkaus verslo atžvilgiu, panašus likimas netruks ištikti ir gyvenamuosiuose namuose įsikūrusias smulkias parduotuvėles, kirpyklas – jų veikla juk taip pat kažkam nepatinka.
D. Botyrius prognozavo, kad politikams einant tokiu keliu mieste ilgainiui liks vien didieji prekybos centrai, o nukentės nuo to tie patys klaipėdiečiai, kuriems dabar lyg ir stengiamasi pataikauti.
Kas kompensuos nuostolius?
Pasak D. Botyriaus, šiandien uostamiesčio kioskų savininkus jungia 15 įmonių. Kiekvienai iš jų priklauso po keletą kioskų. Iš viso juose dirba apie pusantro šimto žmonių. Būtent juos miesto Tarybos sprendimas palies skaudžiausiai. Netekę didžiosios pajamų dalies, kioskų savininkai bus priversti visus juos atleisti.
Ne ką lengviau ir jiems patiems. Atleidžiamiems darbuotojams, pasakojo D. Botyrius, teks mokėti išeitines kompensacijas. Ne vienam iš jų tai gali baigtis ne tik įmonės bankrotu, bet ir viso turto praradimu. „O kur dar investuoti pinigai visus miesto planuotojų reikalavimus atitinkantiems kioskams įsigyti, persikėlimo iš miesto centro į pakraščius išlaidos? Kas mums visa tai kompensuos? Jei žemdirbys nustoja dirbti žemę, jam už tai išmokama kompensacija, žvejams sumažina kvotas, supjausto laivus – taip pat mokamos kompensacijos. Mūsų valdžia faktiškai sužlugdo ir apie jokias kompensacijas nė nekalba. Rezultatas vienas – bankrotas”, – piktinosi D. Botyrius.
Nesėdi sudėję rankų
Pasak D. Botyriaus, smulkieji prekeiviai neketina ramiai laukti balandžio 1 dienos ir jau dabar ėmėsi žygių savo teisėtiems interesams ginti.
Pagalbos kreiptasi į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje instituciją, ir ne veltui. Teikimas, raginantis atšaukti smulkiesiems verslininkams nepalankų sprendimą, – jau Savivaldybėje.
Taip pat, sakė D. Botyrius, uostamiesčio verslininkai organizuotai kreipėsi ir į Konkurencijos tarybą. Atsakymo iš jos kol kas dar negauta.
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje K. Vintilaitės teikimas, raginantis atšaukti minėtąjį draudimą, šiandien bus pristatytas miesto Tarybos nariams. Vėliau jis bus analizuojamas, tačiau bent kol kas, sakė J. Simonavičiūtė, balsų, siūlančių miesto tarybai poziciją keisti, lyg ir negirdėti.
Galutinį sprendimą šiuo klausimu, pasak J. Simonavičiūtės, planuojama priimti kitame miesto Tarybos posėdyje. Nuo to, koks jis bus, priklausys ar politikams ir smulkiesiems prekeiviams pavyks susitarti taikiai, ar teks laukti teismo verdikto.
Vilija Šilinienė