Į telšiškių, ketvirtą parą kenčiančių šaltį, butus netrukus grįš šiluma.
Tokią prognozę vakar mūsų dienraščiui išsakė Telšių rajono meras Vytautas Urbanavičius. Jis patikino, kad nuo penktadienio popietės, kai dėl avarijos nutrūko šildymo tiekimas keliolikai tūkstančių gyventojų, daug kas padaryta, tačiau situacija, anot jo, vis dar yra sudėtinga.
Bėdos akivaizdoje – vieningi
Pasak V. Urbanavičiaus, vakar popiet vykusiame Ekstremalių situacijų valdymo centro pasitarime dalyvavę šilumą Telšių miestui tiekiančios bendrovės „Litesko” atstovai žadėjo avarijos padalinius likviduoti iki vakaro.
„Higienos centro specialistų duomenimis, mieste vis dar yra butų, kuriuose oro temperatūra siekia vos pusantro laipsnio šilumos, tačiau tikimės, jog greitai visiems bus šilta”, – vylėsi Telšių rajono meras.
Anot jo, iš esmės įvykusios avarijos padariniams įveikti suburta nemažai jėgų: verslininkai į statybas neišvežė ir subūrė dešimt papildomų darbininkų brigadų, bendrovė „Litesko” į Telšius operatyviai permetė kelias dešimtis savo brigadų remontui vykdyti.
„Stengiamės įveikti susidariusią ekstremalią situaciją kaip įmanydami. Štai su Vyriausybės vadovu kalbėjausi, klausė, kokios reikėtų pagalbos, ragino skambinti jam bet kuriuo paros metu tiesiogiai.
Taip pat sulaukėme Lietuvos kariuomenės vado skambučio. Į Telšius išsiųsta speciali technika šiltam orui į namų rūsius pūsti. Pagalbą suteikė ir prekybininkai, tad turėjome galimybę šąlantiems gyventojams išdalinti 380 tepalinių šildytuvų. Pas mus dabar – kaip kare”, – mūsų dienraščiui pasakojo meras, tikinęs, kad pastarosiomis dienomis Savivaldybės darbuotojai darbą pradeda šeštą valandą ryto ir baigia tik vidurnaktį.
Pasigedo svarstymų
Tuo metu Vilniuje vakar skambėjo garsūs žodžiai: opozicijos lyderis Andrius Kubilius vakar kritikavo Vyriausybę dėl to, kad ji nesiėmė jokių priemonių apsaugoti ar padėti į nelaimę pakliuvusiems Telšių gyventojams. Tiesa, pats konservatorius kokių nors konkrečių veiksmų imtis taip pat nesiruošė.
„Nesu tokių reikalų specialistas, tačiau žinau, kad be šildymo ir net elektros Telšiuose likusių žmonių likimu turėjo rūpintis dar 2000 metais Vyriausybės sutarimu sudarytoji Ekstremalių situacijų komisija. Ką ji būtų veikusi? Susirinkusi, pasvarsčiusi”, – „Vakarų ekspresui” teigė A. Kubilius.
Seimo nario teigimu, Žemaitijos sostinėje įvykusi avarija šildymo trasoje dar kartą įrodė, kad mūsų šalyje skęstančiojo gelbėjimas – paties skęstančiojo reikalas.
„Jeigu Lietuvoje nukristų meteoritas ar, gink Dieve, prasidėtų aštuonių balų stiprumo žemės drebėjimas, kiekvienas būtų priverstas gelbėtis savo jėgomis, nes ši Vyriausybė yra tiesiog neveiksni”, – sakė A. Kubilius, surengęs žodinę egzekuciją valdžios atstovams.
„Sunkiai suvokiama, kad iki šiol Lietuvoje nebūtų paruošti ar efektyviai įgyvendinami atitinkami veiksmų planai ekstremalioms situacijoms, kurias įmanoma prognozuoti, šalinti. O turėtų būti. Juk šilumos trasos, radiatorių trūkinėjimai buvo, yra ir bus ateityje. Kiek žinau, į šiuos dalykus vis dar per mažai investuojama”, – tvirtino politikas.
Paklaustas, ką gi, pabaręs Vyriausybę, jis darys toliau, kaip padės nelaimės epicentre atsidūrusiems telšiškiams, parlamentaras trumpam susimąstė: „Na, ką gi mes, Seimo nariai, galime? Pripažinti, kad ekstremalių situacijų valdymas Lietuvoje yra visiškai nesutvarkyta sritis ir raginti Vyriausybė pasiruošti visiems įmanomiems gyvenime nemalonumams ir sunkumams.”
Potvyniai – nesuprantami
Ar tokį raginimą išgirs vykdančioji valdžia, Seimo narys abejojo: „Ne kartą kritikavau šios Vyriausybės darbą ir jau supratau, kad situacija nesikeis tol, kol ji dirbs tokios sudėties kaip dabar. Baisu, bet tenka pripažinti, kad ateityje galime turėti problemų visos šalies mastu: jeigu vykdančioji valdžia nesiima jokių priemonių prognozuojamoms ekstremalioms situacijoms šalinti, nesunku įsivaizduoti, kokia sumaištis gali kilti šalyje netikėtiems bei nelauktiems sunkumams užklupus.”
Parlamentaras prognozavo „dideles bėdas” tuo atveju, jeigu Vyriausybė nesugebėtų operatyviai ir tinkamai reaguoti į Rusijos ir Ukrainos karą dėl dujų, o Lietuvą ištiktų Gruzijos likimas.
Poleminį A. Kubiliaus iššūkį priėmęs ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas pažadėjo, kad Vyriausybė pasiryžusi nuo šalčio nukentėjusiems telšiškiams suteikti pagalbą ir net skirti lėšų iš rezervo fondo. Tokius Vyriausybės vadovo žodžius žurnalistams perdavė jo bendrapartietis Česlovas Juršėnas.
Tiesa, keista, kodėl panašaus pobūdžio pažadai neskambėjo po to, kai nuo siaučiančios stichijos per neįprastą rudens potvynį praėjusiais metais nuostolių patyrė ne vienas klaipėdietis.
Į klausimą, kodėl tada kritikos strėlės nebuvo paleistos į Vyriausybę, nusisukusią nuo uostamiesčio gyventojų bėdų, A. Kubilius atsakė gan atvirai: „Potvyniai – labiau Klaipėdos reikalas, visai Lietuvai tai sunkiai suvokiama. Ypač mums, vilniečiams. O šalčiai – visiems suprantamas dalykas.”
Išvados – poryt
Po avarijos Telšiuose į Vyriausybės užtarėjų pusę atsistojęs socialdemokratas Č. Juršėnas pareiškė, jog šaltis nuo valdžios nepriklauso ir patikino, kad situacija Telšiuose nėra tokia prasta, kaip ją apibūdino A. Kubilius.
Č. Juršėnas vakar konstatavo, kad Telšiuose padaryta viskas, kad magistralė būtų sutvarkyta. Tiesa, jis užsiminė apie problemas, kurios iškilo tęsiant vidinius avarijos likvidavimo padarinius.
Priminsime, kad šilumos tiekimas Žemaitijos sostinėje nutrūko praėjusio penktadienio popietę. Šaltis įsibrovė į kelis šimtus daugiabučių, mokyklas, darželius, policijos komisariatą, Savivaldybę bei kitas įstaigas. Kai telšiškiai masiškai ėmė šildytis elektriniais prietaisais, dėl per didelės apkrovos ėmė strigti ir elektros tiekimas.
Iki sekmadienio vakaro šildymas buvo iš dalies sutvarkytas. Vakar dar šalo tie telšiškiai, į kurių būstus šilumos tiekimas neatnaujintas dėl nuo šalčio susprogusių radiatorių.
Šilumą Telšių miestui tiekianti bendrovė „Litesko” vidaus šildymo sistemų remontą vakar dar tęsė – lediniuose butuose tebešalo daugiau nei keturiasdešimties daugiabučių namų gyventojai.
Anot bendrovės atstovo Nerijaus Mikalajūno, remonto darbus apsunkina ekstremalios oro sąlygos.
Telšių rajono meras V. Urbanavičius vakar dar nesiryžo įvardinti avarijos priežasčių: „Versijų daug. Mačiau, kad jau atvyko Valstybinės energetikos inspekcijos atstovai, jie pirmąsias išvadas žada pateikti ketvirtadienį. Tačiau kokios jos bebūtų, pasekmės galėjo būti šimtą kartų švelnesnės, jei ne Lietuvą sukaustę šalčiai”.
Natalija Mogučaja