Lietuviai – norvegų pinklėse

Geras darbas, puikūs darbdaviai, dosnus atlyginimas – taip įsivaizduoja Norvegiją daugelis lietuvių, nusiteikusių čia ieškoti laimės. Bet jiems neretai tenka nusivilti.

Neseniai grupė lietuvių po dviejų mėnesių darbo Norvegijoje grįžo namo be pinigų. Šie šešiolika lietuvių buvo įsikūrę 40 kvadratinių metrų bute Oslo centre.

Per dienas jie lenkė nugarą statybose, kur neskaičiuojamos darbo valandos.

Tačiau vyrams niekaip nepavyksta išsireikalauti atlyginimo iš apsukraus darbdavio.

Atvykėliai patiki pažadais

Osle ir kitų Norvegijos miestų gatvėse galima dažnai išvysti automobilių su lietuvišku numeriu.

Pagal oficialią statistiką, daugiausia darbininkų į Norvegiją atvyksta iš Lenkijos. Antroji vieta tenka lietuviams. Per metus atvykėliams iš mūsų šalies išduodama keli tūkstančiai darbo leidimų.

Vieni lietuviai Norvegijoje darbo ieško patys, kiti – per tarpininkus, žadančius geras algas.

Šie pažadai dažniausiai būna tiesiog sumaniai užmestas jaukas. Juo susigundė ir 16 lietuvių, sausio mėnesį atvykusių iš Klaipėdos apskrities į Oslą.

Dirbo negailėdami jėgų

Bendrovė „Team Prosjekt AS” atvykėliams surado darbo pas 60-metį norvegą K.O.Bjerkelundą. Šis pažadėjo mokėti kiekvienam po 48 litus už valandą.

Lietuviai dirbo negailėdami jėgų po 10-12 valandų per dieną ir stropiai užsirašinėjo, kiek turėtų gauti atlyginimo. Vyrai nesiilsėdavo net savaitgaliais – norėjo parsivežti kuo daugiau pinigų.

K.O.Bjerkelundas vienus darbininkus apgyvendino barakuose, o kitiems teko spaustis po šešis 40 kvadratinių metrų butuose.

Gavo tik dalį užmokesčio

Praėjus dviem mėnesiams darbdavys nė vienam samdiniui nebuvo sumokėjęs nė cento.

Iš Lietuvos atsigabenti produktai pasibaigė, nebeliko ir namų atsivežtų santaupų. Supratę, kad juos bandoma įžūliai apgauti, lietuviai pagrasino darbdaviui, kad kreipsis į darbo inspekciją.

Norvegą tai paveikė. Jis sumokėjo pinigus Sauliui Balsevičiui, kuris mokėjo angliškai ir atstovavo visų lietuvių darbininkų interesams.

Bet kiti samdiniai pinigų negavo. Kai įniršę lietuviai atsisakė dirbti, K.O.Bjerkelundas pažadėjo, jog kiekvienam sumokės po 7 tūkst. litų. Likusį uždarbį darbdavys nutarė pasiimti už butų nuomą ir komunalinius mokesčius.

Po to norvegas samdiniams įteikė atleidimo lapelius.

Supjaustė automobilio padangas

Pasijutę nuskriausti darbininkai kreipėsi į Norvegijos lietuvių bendriją, kuri padėjo rasti advokatą.

Darbo teisę gerai išmanantis Oddas Johansenas pažadėjo išieškoti uždirbtus pinigus ir lietuviams patarė grįžti į tėvynę.

Norvegjoje liko tik S.Balsevičius ir Marius Narmontas. Vyrai dar turėjo nesutvarkytų reikalų. Tačiau susiruošę namo lietuviai rado supjaustytas automobilio padangas. Jie neabejoja, kad tai – darbdavio kerštas.

„Mane pribloškė, kad darbdavys prieš samdinius naudoja mafijos metodus”, – prisipažino O.Johansenas.

Teisininko paraginti lietuviai apie šį įvykį pranešė policijai.

Ieškinį nagrinės tik rudenį

O.Johansenas įsitikinęs, kad lietuviai laimės bylą, tačiau jos nagrinėjimas gali užtrukti.

„Kol ši byla bus nagrinėjama, praeis ne vienas mėnuo, nes Oslo teismams dabar yra pateikta daugybė ieškinių. Tikiuosi, kad jau rudenį byla bus pradėta nagrinėti. Tuomet jūsų tautiečiai ir atgaus savo uždirbtus pinigus”, – „Lietuvos rytui” sakė advokatas.

Lietuviai turėjo sutartis, darbo leidimus ir mokesčių korteles. Jie tvarkingai pildė atliktų darbo valandų apskaitą.

Jei darbdavys atsisakytų mokėti, jo bendrovei bus paskelbtas bankrotas, o pinigai lietuviams bus išmokėti iš atlyginimų garantinio fondo.

Norvegas bando drąsintis

Tuo tarpu lietuvius įžūliai mulkinęs K.O.Bjerkelundas tikisi, kad teismas priims jam palankų sprendimą.

„Su tais berniukais tikrai gražiai elgėmės. Gavo pastogę, darbo rūbus. Jie tikrai neturėtų skųstis. Gavo tokį atlyginimą, koks jiems priklausė. Tačiau jie užsirašė per daug darbo valandų, už kurias mes tikrai nemokėsime”, – sakė „Lietuvos rytui” norvegas.

Tačiau šie argumentai advokatui O.Johansenui neatrodo įtikinami: „Tokių bylų pasitaiko vis dažniau. Daugelis darbdavių nori išnaudoti pigią darbo jėgą iš užsienio. Bet tai padaryti vis sunkiau. Atvykėliai jau supranta, kad jų teisės mūsų šalyje ginamos”.
Daina Bogdanienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.