Europos špyga Lietuvai – ženklas atsibusti

Europos Sąjungos lyderiams savaitgalį nesusitarus dėl 2007-2013 metų bendrijos biudžeto vis garsiau pradedama kalbėti apie šio tarpvalstybinio darinio agoniją. Tačiau mūsų šalies ekspertų nuomone, susiklosčiusi situacija Lietuvai esą gali būti netgi naudinga – tereikia nesnausti ir pasinaudoti visomis galimybėmis.

Analitikai akcentuoja, kad išmokos iš bendrijos biudžeto nėra pagrindinis narystės Europos Sąjungoje pranašumas – didžiausia nauda gaunama iš laisvo prekių judėjimo.

Kita vertus, prognozuojama, kad nesutarimai Europos Bendrijoje lems tolesnį euro pigimą dolerio atžvilgiu. Tiesa, bendros nuomonės dėl šio proceso įtakos Lietuvos ekonomikai nėra.

Svarbiausia – bendra rinka

Žinia, dėl 2007-2013 metų biudžeto Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime nebuvo susitarta dėl to, kad Didžioji Britanija aršiai gynė savo teises susigrąžinti dalį į bendrijos biudžetą sumokėtų pinigų ir teigė galimybę šios teisės atsisakyti svarstysianti tik tuo atveju, jei bus peržiūrėta visa ES žemės ūkio politika, nors tam ir priešinasi Prancūzija. Pasiūlytu biudžeto projektu nebuvo patenkinti ir Švedija bei Nyderlandai.

Anot SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, tokia situacija gali lemti tai, jog nepasitvirtins Lietuvos viltys 2007-2013 metais iš ES biudžeto gauti apie 50 proc. daugiau paramos.

„Jei susitarimo nebus pasiekta iki pat 2007 metų, tada tektų vadovautis vadinamuoju status quo principu – gautume panašaus dydžio išmokas, kaip ir dabar. Tačiau tokiu atveju tektų nuolat gyventi nežinios atmosferoje, mat kiekvienais metais ES narėms reikėtų derėtis iš naujo. Žinant nelengvą politinę situaciją, garantijų nebūtų net kitiems metams, o tai yra peilis planuojantiesiems ilgalaikes investicijas.

Vis dėlto nesena praeitis įrodė, kad Lietuva gali kuo puikiausiai gyventi ir be struktūrinių fondų paramos. Tokiu atveju situacija nebūtų dramatiškai blogesnė. Tačiau dabar, kai ekonomikos augimo tempai lėtėja, toks dopingas iš ES biudžeto būtų tikrai naudingas”, – sako G. Nausėda.

Banko „Nord/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis akcentuoja, kad Lietuva stojo į ES siekdama daugelio tikslų, tarp kurių struktūrinių fondų lėšos tikrai nebuvo esminis.

„Pagrindinė nauda gaunama iš įsiliejimo į didžiulę rinką. Į ją mūsų šalies įmonėms pavyko labai sėkmingai įsiskverbti. Atvirai pasakius, net džiaugčiausi, jei sumažėtų struktūrinių fondų paramos kiekis, tai priverstų labiau reformuoti valstybę. Dabar struktūriniai fondai nemažai žmonių atitraukia nuo produktyvaus darbo, jie užsiima projektų kūrimu, tikrinimu, ataskaitų rašinėjimu”, – sakė R. Rudzkis.

Jam antrina ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentė Guoda Steponavičienė: „Struktūrinių fondų paramos netekimas, vertinant iš trumpalaikės perspektyvos ir pavienių ūkio subjektų atžvilgiu, būtų nuostolis, tačiau ateityje ekonomikai tai būtų netgi naudinga. Struktūrinių fondų parama yra ne kas kita, kaip neefektyvus išteklių pasiskirstymas rinkoje. Tai subsidija, iškraipanti konkurenciją. Bendroji rinka teikia pagrindinę naudą, tad būtent šį faktorių reikia maksimaliai išnaudoti. Tam yra labai daug laisvės vidaus politikoje, tačiau šalies valdžia kažkodėl nėra linkusi to išnaudoti”.

ES ateitis liūdna

Anot R. Rudzkio, tai, jog ES išgyvena sunkius laikus, lemia daug fundamentalių priežasčių, kurias labai sunku pakeisti.

„Europa sensta – blogėja jos demografinė situacija. Daugelyje ES šalių egzistuoja didžiulės socialinės garantijos, tampančios nepakeliama našta biudžetams. Taip pat egzistuoja didžiulis biurokratinis mechanizmas, kuris nekuria nei vartojimo paslaugų, nei prekių, o naudoja didelę dalį lėšų. Bendrijoje yra sukurtas nepaprastai gremėzdiškas sprendimų priėmimo mechanizmas. Pastaraisiais metais prasidėjo ypač nepalankus ES ateičiai procesas – gamybos iškėlimas į kylančios ekonomikos šalis, pirmiausiai – į Aziją. Europai sunku konkuruoti visų pirma dėl to, kad ji yra orientuota į klasikinę ekonomiką. Kitaip nei JAV, kur didžiulę dalį ekonomikos sudaro pažangios informacinės technologijos, ES vyrauja prekių gamyba”, – sako R. Rudzkis.

Anot analitiko, pastarieji įvykiai parodė, jog ES lyderiai supranta ryžtingų reformų, kurios paverstų bendrijos ekonomiką labiau konkurencinga, būtinumą. Tačiau priimti šiuos sprendimus yra labai sunku, kadangi tam tikri grupiniai interesai kol kas nugali bendraeuropinius interesus.

„Bijau, kad taip bus ir ateityje. Radikalūs sprendimai gali būti priimti tik po 2-3 metų, kai ES ekonominį nuosmukį iliustruos akivaizdūs, kiekvienam eiliniam europiečiui matomi ir juntami pavyzdžiai”, – prognozavo pašnekovas.

Anot G. Steponavičienės, Didžiosios Britanijos keliamas klausimas dėl žemės ūkio subsidijavimo yra esminis.

„Ši reforma anksčiau ar vėliau turi būti atlikta, nes visiems jau seniai aišku, kad bendroji ES žemės ūkio politika yra neefektyvi ir kenksminga tiek žemės ūkiui, tiek ir visai ekonomikai. Neišsprendus žemės ūkio klausimo, tikėtis, kad ES pakils į aukštesnį ekonominės plėtros lygį, yra beviltiška. Lietuvai bendroji ES žemės ūkio politika taip pat nėra optimali, mat ji brangi ir iš esmės nereformuoja mūsų šalies žemės ūkio”, – teigia LLRI viceprezidentė.

Anot R. Rudzkio ir G. Nausėdos, Lisabonos strategijoje užfiksuotus ambicingus ES planus tapti lyderiaujančia pasaulio ekonomika verta užmiršti.

„ES dar nedrįsta prisipažinti, kad ji jau pamiršo šią strategiją. Ją atgaivinti bus nepaprastai sudėtinga, nes šiuo metu visas dėmesys yra sukoncentruotas į gerokai trivialius dalykus – kaip susitarti dėl ES biudžeto formavimo ir paskirstymo principų, kaip išspręsti klausimus, susijusius su būsima ES Konstitucija. Tokioje situacijoje politiniams ES šalių lyderiams mąstyti apie konkurencingumą, naująsias technologijas, bijau, nebelieka nei jėgų, nei laiko”, – sako G. Nausėda.

Lietuva turi būti agresyvesnė

Kokia ateitis laukia Lietuvos konvulsijų tampomoje ES, anot ekspertų, visų pirma priklausys nuo šalies valdžios veiksmų.

„Jei bus sekama karštakošiškais kai kurių socialdemokratų siūlymais aklai kopijuoti skandinavų patyrimą ir įvedinėti didžiules socialines garantijas neįvertinant labai pasikeitusio pasaulio, bus labai sunku. Tačiau jei reformuosime savo ekonomiką, padarysime ją mobilesnę, konkurencingesnę ir pritrauksime daugiau investicijų, mūsų laukia nebloga ateitis. Mums reikia kopijuoti patyrimą tokių šalių, kaip Taivainas, Singapūras, kurios auga ir klesti. Juolab kad turime akivaizdžių pranašumų prieš senąsias Europos šalis – mūsų žmonės veržlūs, jie nusiteikę dirbti, turime daugiau ambicijų, verslininkai yra labai energingi. Tik reikia žiūrėti realijoms į akis, nekopijuoti aklai Briuselio biurokratų siūlymų, atsirinkti tai, kas Lietuvai yra naudingiausia”, – teigia R. Rudzkis.

G. Steponavičienė taip pat mano, kad Lietuva turėtų vykdyti drąsesnę reformų politiką, būti agresyvesnė rinkoje, neapsikrauti tomis išlaidomis, kurias turi ES senbuvės.

Eurui – sunkūs laikai

Tiek R. Rudzkis, tiek G. Nausėda prognozuoja sunkius laikus eurui. Vakar šios valiutos kursas sumažėjo iki 1,2170 JAV dolerio.

„Akivaizdu, jog ES viršūnių nesutarimai euro kursą smukdo, tačiau šiuo metu iš JAV pasipylė prastokų rodiklių gausa, pristabdžiusi dolerio šuoliavimą aukštyn. Jei ES lyderiai būtų susitarę dėl bendrijos biudžeto, tai būtų stipriai pastūmėję euro kursą aukštyn. Manyčiau, jei pasirodys nors nedidelė porcija pozityvių duomenų apie dolerį, tai eurui bus riesta”, – prognozuoja „Nord/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas.

G. Nausėda akcentuoja, kad fundamentalūs veiksniai yra palankūs doleriui – dolerio zonoje po truputį didinamos palūkanos, o tai didina investicijų į dolerį patrauklumą, didėja šios valiutos paklausa.

„Eurui gali padėti ne geros naujienos iš ES, o blogos žinios iš JAV. Viskas priklausys nuo to, ar bus kokių nors makroekonominių trikdžių Amerikoje. Tik tai gali padėti išsilaikyti eurui per artimiausius mėnesius. Nuotaikos rinkoje euro atžvilgiu yra labai pesimistiškos”, – teigia SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas.

Anot jo, euro bei lito silpnėjimas dolerio atžvilgiu Lietuvai yra blogas veiksnys, nes šalis daug importuoja iš dolerio zonos – visų pirma strategines žaliavas iš Rusijos.

„Dujos ir nafta perkamos už dolerius, tad perskaičiavus į litus šios žaliavos tampa brangesnės, o tai yra papildomas infliacijos veiksnys”, – teigia G. Nausėda.

Tuo tarpu R. Rudzkis mano, kad pingantis euras yra naudingas ir Lietuvai, ir ES, nes tai didina čia gaminamų prekių konkurencingumą.

Martynas Vainorius

„Vakarų ekspresas”