Lietuvos zoologijos sodas per šalčius gyvena savo gyvenimą ir laukia lankytojų
Žiemos speigas nesutrikdė Lietuvos zoologijos sodo darbo, o kai kuriems gyvūnams, priešingai, netgi suteikė daugiau džiaugsmo. Žvėrys į atklydėlį šiuo metu žvelgia su tokia pat nuostaba, kaip gyvūnus vasarą tyrinėja lankytojai. Tropinių kraštų gyvūnai perkelti į šiltesnes patalpas. Tuo tarpu paukščiai laikomi izoliuoti dėl Europoje vis dar tvyrančios paukščių gripo grėsmės.
Vienas lankytojas per kelias dienas
Šeštadienį prie vienintelio Lietuvos žvėryno nebuvo nė vieno automobilio. Pro kasos langelį moters veidas atrodė nustebęs. Ji buvo pasiryžusi nuplėšti bilietėlį, bet to neprireikė. „Per pastarąsias kelias dienas buvo tik vienas lankytojas”, – sakė kasininkė. Moteris norėjo kuo greičiau baigti pokalbį ir uždaryti langelį. Lauke spaudė 20 laipsnių šaltis.
Tačiau jis nedarė jokios įtakos stumbrams. Galingas žvėris kanopa laikė prispaudęs ant sutrypto sniego šaką ir dantimis lupo plonytę žievę. Šalimais kiek ūgtelėjęs stumbriukas bandė pakartoti veiksmus. Stumbrai buvo apsupti baltų garo kamuolių. Aplink nė gyvos dvasios. Prie voljero – stendas, raginantis trumposiomis žinutėmis padėti Zoologijos sodui. Kituose aptvaruose žvėrių nesimatė. Už nugaros pasigirdo šnaresys. Dovydo elnias rupšnojo šieną. Nupėdinus baltųjų lokių link, iš tolo pirmiausiai pasimatė didelė lokio nosis. Arkties gyventojas bandė kaip įmanoma arčiau prisiartinti prie reporterių. Tačiau gyvūnus šerti lankytojams draudžiama.
Gyvūnai „nepasninkauja”
„Lamos, begemotai ir kai kurie kiti gyvūnai žiemoja ties paukščių paviljonu įrengtame pastate, – sakė atsitiktinai sutiktas šėrikas. – Ten šildomos patalpos, todėl šiltų kraštų žvėrys nešąla”. Įprastoje vietoje nebuvo ir beždžionių. „Jos viduje, kur šilčiau, o fotografui geriausiai papozuos kapucinai”, – sakė plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Virginija Mikutavičienė, savaitgalį buvusi atsakinga už visą žvėryną. Beždžionėlės itin susidomėjo nekviestais svečiais, tačiau laikėsi atsargaus atstumo nuo fotografo, nors šalia buvo ir „saviškiai”.
„Dauguma žmonių galvoja, kad mes žiemos sezonu apskritai nedirbame, bet tai netiesa”, – toliau kalbėjo V.Mikutavičienė. Zoologijos sodą kasmet aplanko apie 150 tūkst. žmonių. Nepriklausomai nuo metų laiko jame 120 darbuotojų kasdien pasirūpina per 3 tūkst. gyvūnų. Ponia Virginija pridūrė, kad žiemą darbo netgi daugiau. Pavyzdžiui, gyvūnai žiemą „nepasninkauja”. Tai reiškia, kad žiemą žvėrys šeriami kasdien. „Tuo tarpu vasarą kiekvieną sekmadienį būna iškrovos diena, kai gyvūnams neduodame ėsti, kad nepriaugtų antsvorio”, – sakė V.Mikutavičienė. Žiemą žvėrys gauna daugiau ėdalo. Jis būna ir kaloringesnis.
Žvėrių karalius pasidarė irzlus
V.Mikutavičienė pasakojo, kad kai kurie gyvūnai žiemą netgi atkunta. Šaltu oru puikiai jaučiasi vilkai, lapės, ruoniai, ūdros žvaliai nardė baseinėlyje. „Stipriau pašalus jų baseiną pradeda traukti ledas, tai žvėreliai nosimis jį sudaužo”, – prie besiturškiančių ūdrų kalbėjo V.Mikutavičienė. „O kur liūtai?” – paklausėme. Nuėjome prie voljerų. „Simba, Simbuti”, – kelis kartus šūktelėjo Virginija. Būdos ertmėje pasirodė liūto nosis ir dideli ūsai. Po akimirkos penkerių metų žvėrių karalius iškišo snukį ir pradėjo žiovauti. „Pastarosiomis dienomis, matyt, dėl šalčio jis pasidarė kažkoks irzlus, bet kasdien išlenda iš būdos pasivaikščioti po voljerą”, – sakė V.Mikutavičienė. Liūtės Molės tądien reporteriai nesudomino. „Simba ją dabar labai saugo, gal nuo šalčio?” – svarstė plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja.
Einame toliau, nors šaltis vis labiau kanda kojas. Po keliolikos minučių norisi užsukti į šiltesnę patalpą. Tuo metu kiniškas leopardas, kurį ponia Virginija pavadino Šilka, voljere voliojosi sniege. Raudonieji vilkai taip pat nesnaudė ir vaikėsi vieni kitus. „Jei einate į Zoologijos sodą, tai darykite iki pietų. Tada žvėrys būna aktyvesni”, – pamokė V.Mikutavičienė.
Paukščių gripo grėsmė nenuslinko
Beveik visi tropinių kraštų žinduoliai ir paukščiai laikomi šildomose patalpose. Per daugelį metų buvo persišaldžiusi tik hiena. Be kita ko, visi Zoologijos sodo paukščiai izoliuoti nuo aplinkos. „Jie yra narveliuose, nes paukščių gripo grėsmė nuo Europos dar nenuslinko”, – aiškino V.Mikutavičienė. Tvenkiniuose plaukioja tik laukinės antys, kurių išgaudyti neįmanoma.
Lankytojams atviras yra roplių terariumas ir akvariumas. Pastarajame galima pasigrožėti retų tropinių kraštų žuvimis, kurias Lietuvos zoologijos sodui padovanojo „Akvariumininkų klubas”. Jo nariai įrengė ir unikalią akvariumų sistemą.
Kad žvėrys lengviau išgyventų žiemą, žvėryno darbuotojai įvairiausiais būdais stengiasi juos apsaugoti nuo šalčio. Kai kur matyti, kad aptvarai apdėti polietileno plėvele. Plyšiai užtaisomi ir sukraunant presuoto šieno kūgius. Daugelis plyšių užtaisyti panaudojus net „Makroflex” produktus. Per mėnesį Zoologijos sode žvėrys suėda apie 7 tonas mėsos, 25 tonas runkelių, 12 tonų bulvių.
Gediminas Stanišauskas