Norint susirasti darbą, kartais užtenka puikiai pasirodyti per pirmąjį pokalbį su darbdaviu. Tačiau eidami į pirmąjį susitikimą nepasiruošę, rizikuojate pasirodyti prastai. Geras pirmasis įspūdis gali nulemti jūsų sėkmę gauti norimą darbo vietą.
Vidurdienis. Paskirtas pokalbis dėl darbo tuoj įvyks vienoje iš drabužių parduotuvių miesto centre. Vaikinas ir mergina nerimastingai trypčioja parduotuvės salone, kol galiausiai yra pakviečiami užeiti. Formalus pasisveikinimas ir pirmasis klausimas abiems pretendentams: „Na, papasakokit apie save…”
Pirmoji kalba mergina: papasakoja, kur šiuo metu dirba, kur mokosi, kodėl norėtų šio darbo. Po kelių, jos nuomone, svarbiausių sakinių, nutaria pasiteirauti, o ką gi įmonė jai galėtų pasiūlyti – kokios darbo sąlygos, kiek valandų dirbti, kokio tikėtis užmokesčio… Darbdavė pastebimai sutrinka ir, norėdama parodyti, kur čia šeimininkas, išrėžia: „Panele, čia aš užduodu klausimus, o tu būk maloni atsakyti. Jei pasirodysi gerai, mes jau spręsim, pasirinkti tave ar ne.”
Po akimirkos nejaukios tylos žodis suteikiamas vaikinui. Jam prakalbus, darbdavė patenkinta nusišypso. Po kelių minučių pateikia verdiktą. Panelei mandagiai pasakoma: „Paskambinsim” (visi, kam teko dalyvauti ne viename pokalbyje dėl darbo, puikiai žino, kad šie žodžiai reiškia: „Ačiū, viso gero”) ir priduriama, kad parduotuvei šiuo metu labiau reikalingi vaikinai…
Mergina užveria duris ir dar kelias akimirkas negali suvokti, kas atsitiko: ar jiems šiuo metu tikrai reikia vaikinų (tai kodėl tuomet ją pakvietė?), ir kodėl buvo elgiamasi taip, lyg žmogus, ieškantis darbo, neturi jokios teisės net paklausti, kas jo laukia…
Norint išvengti nesėkmės, apie karjerą reikėtų pradėti galvoti jau mokykloje. Klaipėdos Jaunimo darbo centro vadovė Daiva Blinstrubienė teigia, kad mokyklose profesinis orientavimas – nepakankamas arba per vėlus.
Jos nuomone, jauni žmonės nemotyvuoti, dažnai renkasi profesiją negalvodami, neplanuoja savo karjeros, nežino situacijos darbo rinkoje. Šios problemos, pasak specialistės, ir atveda jaunimą prie darbo biržos slenksčio.
D. Blinstrubienė įžvelgia ir teigiamų pokyčių: „Didėja jaunimo pasitikėjimas savimi, dabar ieškantys darbo jaunuoliai žymiai daugiau žino apie darbo paiešką, karjeros planavimą, plačiai naudojasi internetine informacija. Keičiasi ir darbdavių reikalavimai. Dabar vis svarbesnės tampa asmeninės savybės, gebėjimas save pateikti, stipri motyvacija, noras dirbti.”
Pašnekovė pabrėžia, kad pirmasis pokalbis su darbdaviu yra lemiamas etapas darbo paieškos procese. Pirmoji pokalbio minutė – bene svarbiausia, per šį trumpą laiką darbdavys susidarys nuomonę, kuri greičiausiai jau nebepasikeis.
„Kandidato pasakyti žodžiai turi mažiausią reikšmę, kur kas svarbiau, kaip pasakoma. Balso tonas, veido išraiška, kūno kalba suteikia daug svarbios informacijos apie žmogų, jo būdą, elgesį”, – sako Jaunimo darbo centro vadovė.
Kaip pasiruošti pirmajam susitikimui su darbdaviu, į ką atkreipti dėmesį, pataria Tarptautinio įdarbinimo įmonių asociacijos vice prezidentė užsienio reikalams Jelena Riazanova. „Pirmasis pokalbis gali ir neįvykti, jei gyvenimo aprašymas, arba CV, bus parašytas atmestinai. Jei CV tenka siųsti daugeliui įmonių, svarbu, kad kiekvienas iš jų būtų adresuotas tai konkrečiai įmonei, ant lapo būtinai turi būti pažymėta, kad tai šio asmens (vardas ir pavardė) CV. Laiške reikėtų kreiptis į konkretų asmenį.” Toks dėmesys neliks nepastebėtas ir jūsų CV turės mažiau galimybių atsidurti šiukšlių dėžėje.
Jeigu jus pakvietė pirmajam pokalbiui, iš džiaugsmo nepamirškite jam pasiruošti. Tinkama apranga ir šukuosena daug svarbesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Klasikinis kostiumėlis tiks visada – nesvarbu, į kokias pareigas pretenduojate. Taip apsirengę atrodysite solidžiai, o darbdavys tai priims kaip pagarbos ir rimto požiūrio į darbą ženklą.
J. Riazanova pataria prieš einant į pokalbį atsakyti sau į kelis klausimus: „Kodėl pasirinkau šią įmonę, kodėl noriu šių pareigų, kuo man svarbus šis darbas? Jei atsakoma, kad reikia bet kokio darbo, antrasis pokalbis greičiausiai neįvyks. Todėl geriausia būtų prieš pokalbį surinkti kuo daugiau informacijos apie įmonę, jos veiklą, tikslus.”
Pašnekovė duoda dar kelis patarimus, kurie padėtų palikti kuo geresnį įspūdį apie jus: „Einant į pokalbį, dažnai pamirštama net pasisveikinti. Tai būtina, taip pat kaip ir padėkoti už skirtą laiką ir atsisveikinti. Reikėtų nebijoti paklausti, kiek truks pokalbis, nes pagal tai galima orientuotis, kaip atsakyti į klausimus – trumpai ar išsamiau.
Labai svarbu nekalbėti apie buvusią darbovietę blogai, vengti negatyvios informacijos, geriau pabrėžti, kokios naudingos patirties, įgūdžių padėjo įgyti anas darbas. Juk bet kokio darbo patirtis yra naudinga ir kažką duoda.”
J. Riazanova pataria nenusiminti, jei nepasisekė. Nesėkmės nereikėtų priimti asmeniškai, nes gerų ar blogų kandidatų nėra. Yra tinkami arba ne šiam konkrečiam darbui. Pozityvus požiūris, pasitikėjimas savimi ir šypsena tikrai liks nepastebėti, o tinkamai pasirengus, bus mažiau streso ir daugiau galimybių gauti trokštamą darbo vietą.
Eglė Petkutė